Kovo 11 d. Suomijos ambasada pristatė projekto „Bendradarbiavimas stebint Baltijos paviršinius vandenis“ (SUCBAS) koncepciją. Jo tikslas – keistis informacija siekiant padidinti Baltijos regiono saugumą. Kovo 4 d. Helsinkyje šešios iš dešimties Baltijos regiono valstybių pasirašė ketinimų susitarimą dėl bendro informacinio tinklo.

„Turime suvokti, kad praktiškai visi regioniniai iššūkiai susiję su kiekviena Baltijos jūros valstybe ir jos teritoriniais vandenimis, todėl privalome derinti veiksmus saugodami Baltijos jūros aplinką“, – pareiškė Suomijos karinių jūrų pajėgų pareigūnas Veli Jukka Pennala. Pasak jo, veikiant kartu, visų pirma reikėtų sukonkretinti grėsmę ir jos vietą regione, o tada pateikti informaciją tai valstybei, kuri tiesiogiai galėtų sumažinti ar panaikinti iškilusį pavojų.

Vėliau į saugumo priemones įeitų pasienio kontrolė ir ypatingųjų situacijų valdymas, galimų nusikaltimų prevencija ir ekologijos apsauga. Artimiausiu metu planuojama tik keistis informacija dėl to, kas vyksta jūros paviršiuje, ypač daug dėmesio skiriant laivų judėjimui. Tačiau kiekviena šalis projekto partneriams galėtų geranoriškai pranešti ir apie Baltijos gelmėse pastebėtas negeroves.

V. J. Pennala teigia, kad, pasirašius visus reikalingus susitarimus (tai galėtų įvykti 2009 m. vasarą), nauja sistema veiktų kaip eksperimentas, o nuo 2010 m. vidurio projekto dalyviai pradėtų visavertį informacinį bendradarbiavimą. Ketinimų susitarimą pasirašė Danija, Estija, Suomija, Vokietija, Lietuva ir Švedija. Projektu domisi Latvija, Norvegija ir Lenkija. V. J. Pennala pranešė, kad nors Rusija ir buvo pakviesta dalyvauti konsultacijose, tačiau nebuvo sulaukta jokio atsako. Projekto iniciatoriai tikisi derybų su visomis suinteresuotomis šalimis.

Pagal 2009 m. kovo 12 d. „Molodiož Estoniji“ informaciją parengė Geopolitinių studijų centras.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.