Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Amerika – iš Marso, Europa – iš Veneros

2009 03 19

Ekonominiam nuosmukiui gilėjant, industrinės valstybės sprendžia, kaip kovoti su krize. Barackas Obama nori, kad europiečiai įvestų papildomą stimulų programą, tačiau Angela Merkel teigia, kad Vokietija jau ir taip daro pakankamai. Dažnai svarbiausias politinių susitikimų momentas yra bendra nuotrauka. Politikai spaudžia rankas ir šypsosi į kameras, pranešdami visuomenei, kad jie puikiai supranta vienas kitą ir kad viskas eina teisingu keliu.

Per pirmąjį susitikimą Barackui Obamai ir Angelai Merkel pozuoti nesisekė. Tai, kas prasidėjo kaip nelankstus susitikimas, dabar įgavo naują dimensiją. Tarp neseniai inauguruoto prezidento ir Vokietijos kanclerės gali subręsti tikras ginčas dėl dabar svarbiausio tarptautinės pasaulio politikos klausimo: kaip tarptautinė bendruomenė turėtų stengtis įveikti rimčiausią ekonomikos nuosmukį pokario istorijoje?

B. Obamai atsakymas yra aiškus: europiečiai ir ypač vokiečiai turėtų papildomai stimuliuoti augimą, išleisdami milijardus papildomoms stimulų programoms. Tačiau A. Merkel griežtai nesutinka su šia idėja. Po susitikimo su britų ministru pirmininku Gordonu Brownu Londone ji atmetė stimulų programų pasiūlymus. Vokietijos kanclerė bando gauti paramą savo pozicijai iš Europos Sąjungos. Spaudos konferencijoje praėjusią savaitę Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy sutiko su Angela Merkel sakydamas: „Problema yra ne išleisti daugiau pinigų, bet sutvarkyti finansų sistemos reguliavimą“.

Vokietijos ir Amerikos santykiai įtempti. Konfliktas gali užtemdyti dvidešimties svarbiausių industrinių valstybių susitikimą Londone balandžio pradžioje. Iki šiol pagrindinė planuotos darbotvarkės tema buvo diskusija dėl griežtesnės tarptautinės finansų rinkos priežiūros. Bet, kaip pastebėjo A. Merkel artimi pareigūnai, Jungtinės Valstijos yra linkusios tik šiek tiek domėtis šia idėja. Vietoj to Vašingtonas bando prastumti globalią iniciatyvą stimuliuoti paklausą naujomis valdžios išlaidų programomis. „Jie kuria didžiulį spaudimą“, – sako vienas iš kanclerės patarėjų.

Ekonomistams Vokietijos ir Amerikos konfliktas kelia nemalonių prisiminimų. Per pasaulio ekonominę krizę 1930 metais Europa ir Jungtinės Valstijos taip pat nesugebėjo susitarti dėl bendros strategijos. Rezultatas – pasaulinis prekybos karas, kuris paskatino ekonomikos nugrimzdimą į depresiją. Per pirmą susitikimą praėjusį lapkritį Vašingtone industrinės šalys aiškiai parodė, kad nenori leisti, kad tai nutiktų vėl. Tačiau nesantaika tarp Jungtinių Valstijų ir Europos pastebima.

Pagal 2009 m. kovo 16 d. „Spiegel Online International“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (110)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (47)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (140)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (5)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (12)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras