Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Dabartinė Gruzija nepajėgi sustabdyti Rusijos bazių kūrimo (1)

Jonas Motiejūnas
2009 03 23

Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybės paskelbimas bei Rusijos karinių bazių steigimas šiose Gruzijos teritorijos dalyse yra de facto penktadalio Gruzijos teritorijos okupacijos įtvirtinimas. Nepriklausomybę paskelbusias Abchaziją ir Pietų Osetiją kol kas pripažino tik pati Rusija ir Nikaragva. Net Baltarusija nedrįsta žengti šio žingsnio, kuris Kremliui būtų didelė moralinė parama.

Kitas logiškas Kremliaus žingsnis turbūt bus teisinis okupacijos įteisinimas ir teritorijų prijungimas (prisijungimas) prie Rusijos. Praktiškai tai jau vyksta. Dvi vadinamosios nepriklausomos valstybės be Rusijos karinės ir ekonominės paramos yra negyvybingos. Skaičiai rodo, kad parama, kurią gauna Gruzijos separatistai, didesnė, nei Kremlius teikia daugeliui ekonominėse problemose atsidūrusių savo pačios regionų. Ką gi, geopolitika Kremliui visada buvo svarbesnė už socialinę politiką.

Niekam ne paslaptis, kad Rusija okupuotoje teritorijoje ketina steigti ir jau tyliai steigia karines bazes.

Kiek šiuo metu Pietų Osetijoje ir Abchazijoje yra Rusijos karių, sunku pasakyti. Neoficialiais Gruzijos duomenimis, apie 10 tūkstančių. Maskva pateikia mažesnius skaičius, bet vargu ar Maskvos žodžiais, ypač šiuo atveju, galima tikėti.

Vadinamieji Rusijos taikdariai buvo dislokuoti ir iki rugpjūčio karo. Kariškiams dažnai tereikia tik stipriau įsitvirtinti jau anksčiau kontroliuotose teritorijoje. Pietų Osetijoje vyksta jau buvusios karinės Rusijos infrastruktūros stiprinimas, faktinis karinių bazių steigimas.

Sudėtingiau yra  Abchazijoje. Nors oficialiai separatistinės Abchazijos vadovai ir nėra patvirtinę, bet ne kartą buvo skelbta, kad Rusija Abchazijoje ruošiasi statyti karinį jūrų uostą. Kai kurie politologai šį Rusijos ketinimą aiškina tuo, kad 2017 metais baigiasi Rusijos ir Ukrainos sutartis dėl Sevastopolio nuomos ir Rusija yra priversta ieškoti alternatyvų. Tačiau vargu ar uostas Gruzijoje bus pajėgus pakeisti Sevastopolį. Kita vertus, padėtis Ukrainoje yra tokia nestabili, kad po dešimties metų Ukraina lengvai gali atsidurti Rusijos glėbyje, bet dar vienas naujas uostas Abchazijoje padės Rusijai vyrauti Juodojoje jūroje. Vadovaujantis kariškių logika, be abejonės, uostų ir ginklų geriau turėti daugiau. Karinis uostas Abchazijoje, matyt, bus pastatytas.

Ką gali Gruzija padaryti, kad taip neįvyktų? Atsakymas trumpas – nieko.

Šiuo metu Rusijos kariuomenė dislokuota apie 40 kilometrų nuo Tbilisio, netoli pagrindinio šalies greitkelio. Per pusvalandį rusų tankai gali blokuoti greitkelį ir padalinti valstybę į dvi dalis. Rusų kariuomenės žygis į sostinę truktų ilgiausiai valandą, ir tai – jeigu tankai važiuotų labai lėtai, o Gruzijos kariuomenė nors kiek priešintųsi.

Tbilisis bando užkirsti kelią Rusijos bazėms ir siekia susigrąžinti okupuotas teritorijas visomis diplomatinėmis priemonėmis. Gruzija kreipėsi paramos į Europos Sąjungą, ESBO, NATO, Jungtines Tautas. Pagrindinis argumentas – Rusijos veiksmai pažeidžia Gruzijos suverenumą ir N. Sarkozy bei D. Medvedevo susitarimą, kuriuo baigėsi rugpjūčio karas.

Tačiau, be paguodos žodžių, Tbilisis nieko nesulaukė.

Atsakas į Maskvos ketinimus visiems laikams įsikurti didesnėje suverenios kaimyninės valstybės teritorijoje (tą teritoriją okupuoti, o vėliau galbūt ir aneksuoti) yra gana šaltas, palyginti su susidariusia padėtimi. Vakarai – NATO ir ES – po keletą mėnesių trukusio propagandinio triukšmo atnaujino santykius su Rusija. Kokia bus naujosios Jungtinių Valstijų administracijos politika šiuo klausimu, neaišku. Tačiau aišku, kad dėl Gruzijos niekas nekariaus, o Rusijos energetiniai resursai ir branduolinis potencialas nusveria visas garsiai skelbiamas moralios politikos nuostatas. Naujoji JAV valdžia tikrai nėra Gruzijai tokia palanki kaip buvusioji.

O Maskvos žingsniai yra labai logiški ir praktiški, be to, kelia grėsmę ES energetiniam saugumui.

Dujotiekio „Nabucco“, kuris turėtų aplenkti Rusiją, padarydamas ES mažiau priklausomą nuo Maskvos užgaidų, likimas nebeaiškus. Jei ES nepavyks atsikratyti priklausomybės nuo vieno energijos tiekėjo, ateitis jai nieko gero nežada.

Beje, kai kas tvirtina, kad Gruzijos prezidento Michailo Saakašvilio sprendimas (jeigu toks buvo) jėga išspręsti separatistinių respublikų klausimą buvo teisingas. Kaip pavyzdys pateikiama Adžarija, kurios separatistus M. Saakašvilis pažabojo labai greitai. Tačiau užmirštama, kad Adžarijoje gyvena gruzinai – musulmonai. Visiškai kitokia nacionalinė sudėtis yra Abchazijoje ir Osetijoje.

Ir dar vienas aspektas, neleidžiantis Gruzijai veiksmingiau spręsti okupacijos bei bazių klausimo: dabartinė nestabili politinė padėtis. Opozicija siekia M. Saakašvilio atsistatydinimo, o tai labai palanku Maskvai. Opozicija nedaro jokių Maskvą remiančių pareiškimų, bet vis dėlto objektyviai vienybės nebuvimas, šaliai atsidūrus mirtiname pavojuje, yra labai blogas dalykas.

Liūdna, tačiau šiuo metu vadinti Gruziją suverenia valstybe galima tik su išlygomis.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras