Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Rusija: adaptacijos ribos (4)

Andrej Riabov, Carnegie Endowment for International Peace
2009 03 24

Rusijos valdžios dualizmo tema, kuri vienu metu dėl krizinės problematikos atsidūrė antrame plane, vėl yra politikų ir ekspertų dėmesio centre. Priežastis akivaizdi. Krizė parodė, kad Rusijoje susiformavusi politinė sistema nesugeba susidoroti su krizės iššūkiais.

Sprendimai, kurie yra priimami siaurame rate be išankstinio ekspertinio aptarimo ir konsultacijų su suinteresuotais visuomenės atstovais, dažnai yra neefektyvūs arba priimami pavėluotai.

Jų vykdymas – atskiro pokalbio tema, kadangi biurokratinė vertikalė, pajutusi pavojų, pradeda atvirai ignoruoti politinės vadovybės valią ir koncentruojasi ties savo interesų, dažniausiai neturinčių nieko bendro su nacionaliniais interesais, realizavimu.

Tačiau tandemokratijos ateičiai svarbiausia yra net ne tai. Greitai susitraukiančio biudžetinio pyrago sąlygomis labai paaštrėjo prieštaravimai tarp skirtingų grupių, sudarančių valdančiosios komandos pagrindą; valdymo piramidės viršuje stiprėja nepasitikėjimas ateitimi ir abejonės antikrizinių vyriausybės pastangų efektyvumu. Todėl atsiranda įvairios šnekos, gandai ir net išplėsti būsimos tandemokratijos transformacijos scenarijai.

Vėl suaktyvėjo nuoseklios liberalizacijos iš viršaus šalininkai. Jų mastymo logika yra paprasta. Kadangi situacija ekonominėje ir socialinėje sferoje vis blogėja, tiek masių, tiek pasiturinčių žmonių sluoksnio nepasitenkinimas bus nukreiptas prieš vyriausybę ir jos ligšiolinį kursą, turėjusį tokį liūdną rezultatą.

Kad būtų išsaugotas visuomeninis stabilumas ir valdžioje išliktų dabartinės grupės, yra reikalinga ekonomikos liberalizacija ir dozuota politinės sistemos pliuralizacija.

Kadangi kursas, kurį numatoma keisti, asocijuojasi su buvusio šalies prezidento vardu, permainas geriau vykdyti naujam valstybės vadovui, turinčiam plačius konstitucinius įgaliojimus. Tokiu atveju logiškai atrodo grįžimas prie prezidentinio monocentrizmo ir perėjimas prie technokratinės-antikrizinės vyriausybės.

Tačiau po ilgų tokio scenarijaus svarstymų jo šalininkai, turbūt, priėjo nedžiuginančios išvados. Savanoriškai išeiti iš valdžios niekas nesiruošia.

Prievartiniai gi bandymai pakeisti tandemokratiją į prezidentinę vienvaldystę, padaryti be „sutarimo procedūrų“, gali tapti rimtų konfliktų elito viduje priežastimi. Šie konfliktai gali sugriauti Rusijos valstybingumo pamatus ir sukelti grėsmę valstybės teritoriniam vientisumui.

Tai suprantama: Rusija vis dar yra šalis su silpnais institutais, ir todėl bet koks elito konfliktas, ypač kai jis tampa atviru, turi didžiulį griaunamąjį potencialą.

Tokio scenarijaus pavojingumo pripažinimas, greičiausiai, privertė valstybės vadovybę ieškoti alternatyvių variantų. Taip atsirado idėja apie tai, kad tandemokratijos iš viso nereikia liesti, kadangi dabartinėmis specifinėmis krizės sąlygomis ji ir yra valstybės tvirtumo pagrindas. Šią konstrukciją reikia tik perorientuoti nuo stabilumo ir tvarkos užtikrinimo, kam ji buvo sukurta, prie antikrizinių reformų vykdymo.

Vasario pabaigoje įvykęs Krasnojarsko forumas, greičiausiai, turėjo pristatyti šią idėją verslininkams ir valdininkams. Neatsitiktinai aukštų pareigų liberalai iš prezidentinių ir vyriausybinių struktūrų aktyviai demonstravo ten pasiruošimą permainoms, stebindami susirinkusius pamastymų radikalumu.

Tačiau praėjo tam tikras laikas ir vis labiau tampa aišku, kad šiems lūkesčiams nelemta išsipildyti. Taip, iš aukštų tribūnų ir spaudos dar girdisi užuominos apie permainas, tuo tarpu valstybės laivas plaukia ta pačia kryptimi. Tandemokratijos posūkis prie vyriausybės liberalų siūlomų orientyrų nevyksta.

Nerimas gi dėl ateities didėja, o vilčių, kad dabartinė sistema padės pergyventi sunkius laikus, tirpsta. Atitinkamai, tvirtėja ir supratimas, kad status quo išsaugojimo variantas dabartinėmis sąlygomis gali ir nesuveikti.

Politinių mąstytojų galimybes pasiūlyti šalies vadovybei naujas idėjas ir prieigas riboja viena pagrindinė sąlyga – adaptuoti sistemą prie besikeičiančių realijų būtina taip, kad nebūtų paliesti niekieno interesai. Jeigu toks sprendimas bus surastas, jis tikrai bus vertas Nobelio premijos socialinių mokslų srityje.

Parengta pagal Carnegie Endowment

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 4)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (93)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras