Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Euroatlantinės organizacijos
 
  Ar reikia Lietuvai globalios NATO? (5)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2009 03 25

Artėjant Lietuvos įstojimo į NATO penkmečiui ir Aljanso įkūrimo 60-mečiui pravartu aptarti šios gynybinės organizacijos plėtros ir reformų problemas. Šįkart – keletas pastabų NATO „globalizacijos“ tema.

2004 m. kovo 29 d. Lietuva kartu su kitomis šešiomis Europos valstybėmis – Bulgarija, Estija, Latvija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija – buvo priimta visateise NATO nare. Kartu su Aljanso Europos šalimis, galingomis JAV ir Kanada Lietuva tapo nedidele, bet reikšminga gynybine atsvara prie rytinių jo sienų. Simboliška, kad po keleto dienų, balandžio 4-ąją, NATO pažymėjo 55-asias įkūrimo metines. Šiemet artėja Aljanso 60-metis. Prancūzijoje ir Vokietijoje (Strasbūre ir Kėlyje) balandžio 3–4 d. vyks NATO viršūnių susitikimas ir šventinė jubiliejinė ceremonija.

Tiesa, kalbama, kad šis susitikimas bus užgožtas kito svarbaus įvykio: prieš tai Londone derybas nusiginklavimo klausimais ves Amerikos ir Rusijos prezidentai. Ir apskritai, kaip teigia kai kurie analitikai, susitikimas nebūsiąs itin šventiškas, nes jau beveik du dešimtmečius Aljansui nesiseka reformos, o pagrindiniai jo nariai neva vis labiau tolsta nuo kitų, nesutaria, kokios NATO reikia JAV ir kokios Europai.

Nesiveldamas į plačias diskusijas, čia noriu pateikti Lietuvos Rytų geopolitikos studijų centro (RGSC) autorių poziciją, kuri ginčija šalies dalyvavimą NATO globalizavimo procese, tai yra Aljanso plėtrą į kitus žemynus, taip kaip nori JAV (http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/article.php?id=21116689). Autoriai teigia, kad „globali NATO vizija neatitinka Lietuvos interesų, nes tuomet nukenčia kolektyvinio saugumo principas“. Po Rusijos ir Gruzijos konflikto Kaukaze šis principas Rytų Europos regionui ypač svarbus, tvirtinama analizėje.

Požiūris į NATO iš Vilniaus dažnai supaprastinamas iki primityvumo. Štai netikėtai radau vieną interneto svetainę, kurioje be užuolankų rašoma, kad Lietuva NATO nare tapo visai neseniai, tačiau NATO pajėgų kareiviai čia jau tvirtai pasirodė kaip bailiai ir nevykėliai (http://counter-propaganda.w3.lt/n_nato/ltn_nato.php). Nevengiu pateikti šios svetainės adreso, nes bet kuris sveikai mąstantis žmogus nedarys tokių išvadų vien tik iš Aljanso lakūnų nuotykių Šiauliuose ir keleto incidentų. Bet akivaizdu, kad toks „studentiškas“ skeptiškas mąstymas egzistuoja, ir jis palankus eurointegracijos priešininkams, jų gvardiją gal išplečiant net į Rytus. Tokie tekstai daugiausia skirti jaunimui, kuris nuolat viliojamas tapti agnostikais visur ir visada, kai kalba pasisuka apie Lietuvos santykius su Vakarais. Kaip čia neįtarsi, kad ši „propaganda“ palanki Rusijai...

RGSC analitikų tokia primityvia traktuote neapkaltinsi. Bet yra kitas pavojus: 5-ojo Šiaurės Atlanto sutarties straipsnio, užtikrinančio kolektyvinio saugumo garantijas iškilus grėsmei vienai iš NATO narių, akcentavimas kaip svarbiausio verčia susiaurinti Aljanso reikšmę šių dienų pasaulyje. Sąvokos „globalus“, „globalizacija“ šiandien daug kam kelia alergiją, todėl jų vartojimas kalbant apie „globalios NATO“ arba „globalesnės NATO“ viziją yra iš tų pačių „ligų“ sąrašo. Dar daugiau: vėl mėginama problemą pateikti kaip JAV ir NATO šalių Europoje konfliktą. Atseit Vašingtono interesai yra globalūs, todėl jis ir siekia Aljanso įtaką plėsti visame pasaulyje. Šis dirbtinio supriešinimo motyvas ypač dažnai skamba po Rugsėjo 11-osios teroro aktų JAV. Po jų Amerika svarbiausiomis grėsmėmis nurodė tarptautinį terorizmą ir masinio naikinimo ginklus gaminančias diktatūras, o neseniai – ir piratavimą. Kitaip sakant, JAV sąjungininkai (ir ne tik jie, bet ir, pavyzdžiui, Rusija) buvo kviečiami sudaryti plačią antiteroristinę koaliciją, kuri O. bin Ladeno smogikus persekiotų toli už Aljanso ribų – Afganistane, Pakistane, Sudane ir t. t.

Koalicija dar labiau išplėsta užkertant kelią branduolinių technologijų naudojimui kariniams tikslams. NATO smaigalį buvo siūlyta nukreipti į Iraką, Iraną, net Šiaurės Korėją ir Somalį. Tiesa, Briuselis apsiribojo tik talibų persekiojimu Afganistane ir antiteroristiniu aktyvumu Viduržemio jūros regione, nes tolimesnėms operacijos jis neturėjo nei pajėgų, nei Jungtinių Tautų mandato. Bet tai, kad šių ekspedicijų reikia vis daugiau, negali nepastebėti net amžina NATO oponentė Rusija.

Vadinasi, vienai aktyviausių Aljanso narių Lietuvai grėsmių zona taip pat išsiplečia. 5-jame straipsnyje užfiksuota NATO atgrasymo funkcija jau paseno, ji neatitinka ne tik Lietuvos, bet ir Aljanso senbuvių interesų. Atsverti potencialią grėsmę iš Rytų, ypač po konflikto Kaukaze, ypač svarbu, tačiau pasaulinė terorizmo grėsmė ir branduolinis įvairių režimų šantažas mus verčia į kolektyvinį saugumą pažvelgti plačiau. Esu įsitikinęs, kad per kitą dešimtmetį į Aljanso veiklą bus įtrauktos ne tik Lietuvai geografiškai artimos posovietinio bloko šalys, bet ir Australija, Japonija, Pietų Korėja, kai kurios Lotynų Amerikos valstybės, ką jau kalbėti apie per du žemynus išsiplėtusią Rusiją. O ir Baltijos šalims 602 karių kontingento NATO misijose jau nepakaks.

Taigi, regioninis saugumas tampa globalinio saugumo dalimi. Šią šiuolaikinio pasaulio realybę neseniai patvirtino Prancūzija, sugrįžusi į visas NATO karines ir valdymo struktūras. Todėl visai suprantamas Lietuvos užsienio reikalų ministro V. Ušacko Rygoje išsakytas raginimas naujomis narėmis – Ukraina ir Gruzija – sustiprinti vadinamąją Baltijos, Adrijos ir JAV transatlantinę sąjungą, kuri pagyvintų tikrai egzistuojančias Aljanso gynybos, karines ir politines reformas ir padėtų efektyviau šalinti globalines grėsmes.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 5)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras