Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Ukraina ir Rusija – partnerės ar priešininkės?

Jonas Motiejūnas
2009 03 30

Ukrainos ir Rusijos santykiai vėl įtempti. Jau įprasta, kad įtampą tarp šių valstybių paprastai sukelia arba energetinės problemos, arba Ukrainos siekiai tapti tokių Vakarų struktūrų kaip, sakykim, NATO ar Europos Sąjunga nare.

Šįkart energetinės ir politinės problemos susipynė į vieną kamuolį. Neseniai Ukrainoje lankėsi ES delegacija, kurios vizito tikslas buvo energetinių klausimų ir dujų tranzito per Ukrainos teritoriją aptarimas. ES perka iš Rusijos apie ketvirtadalį suvartojamų dujų. Kai kurios valstybės, ypač Rytų ir Vidurio Europos, nuo Rusijos tiekimų yra priklausomos beveik šimtu procentų. Kita vertus, apie 80 procentų Rusijos dujų į Europos Sąjungą eina tranzitu per Ukrainą. Taigi, priklausomybė abipusė, nors dujos ir rusiškos.

Ukraina paskelbė, kad Europos Sąjunga finansuos jos dujotiekių modernizavimą.

Maskvos reakcija į šį kaimyninės valstybės veiksmą buvo kone isteriška.

Rusijos vadovų pareiškimai ir veiksmai parodė, kaip Kremliui yra svarbu, kad Ukrainoje esanti energetikos infrastruktūra nepatektų į svetimas rankas.

Tai sumažintų ne tik Rusijos galimybę manipuliuoti „kranelių užsukinėjimu“ bei ES priklausomybę nuo Rusijos dujų tiekimų sutrikimų. Bet svarbiausia – o to, matyt, bijoma labiausiai – pakeistų geopolitinę situaciją regione ne Rusijos naudai, nes Ukraina šiuo praktiniu veiksmu žengtų realų žingsnį integruotis į Vakarų ekonominę erdvę. Karu Gruzijoje Rusija aiškiai parodė, kad ji nori ir yra pasiryžusi vaidinti regiono lyderės vaidmenį.

Rusiją papiktino jau vien tai, kad ukrainiečiai tarėsi su ES jai nedalyvaujant. Kremliaus įsitikinimu, tai neabejotinas įžeidimas ir nesiskaitymas su Rusijos valstybiniais interesais. O interesas šiuo atveju vienas – išlikti monopoliste ir diktuoti valią kaimyninėms valstybėms.

Paties „Gazprom“ reakcija taip pat labai neigiama. „Gazprom“ pareiškė, kad bendrovė vertina ES sprendimą modernizuoti Ukrainos dujotiekius, nepasitarus su Maskva, kaip nedraugišką veiksmą ir pagrasino, jog tai gali turėti pasekmių dujų tiekimui Europos Sąjungai. „Gazprom“ teigimu, bet kokie pakeitimai Ukrainos dujotiekių sistemoje gali neigiamai atsiliepti ne tik Rusijos, bet ir Vidurio Azijos respublikų dujų tiekimui ir „turėti nenumatomų padarinių visai Eurazijos teritorijai“.

Tačiau lieka neaišku, kaip modernizuotas įrenginys, šiuo atveju dujotiekiai, gali sukelti tokį chaosą. Kas, kalbant technine kalba, atsitiks blogo, jei Rusijos dujos bus pumpuojamos ne pasenusiais, o moderniais dujotiekiais?

Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas vienas iš pirmųjų griežtai reagavo į ES ir Ukrainos susitarimus. Jis pareiškė: „Jeigu Rusijos interesai bus ignoruojami, mes būsime priversti iš naujo peržiūrėti savo santykių su partneriais principus.“ Norėtųsi atkreipti dėmesį į žodžių junginį „Rusijos interesai“ – juo pasakoma visa Maskvos pasipiktinimo esmė.

Rusija nejuokauja. Prezidentas Dmitrijus Medvedevas paskelbė, kad planuotas susitikimas su Ukrainos ministre pirmininke Julija Tymošenko atidedamas neribotam laikui. Primenu: susitikime turėjo būti aptariamos penkių milijardų dolerių paskolos suteikimo Ukrainai sąlygos. Atrodo, kad Rusija vargu ar šią paskolą Ukrainai suteiks.

Maskvai sunku susitaikyti, kad ES palengva vis giliau lenda į tai, ką Kremlius laiko savo įtakos sfera. Europos Sąjunga paskelbė Rytų partnerystės programą, kuria siekiama gerinti santykius su Armėnija, Azerbaidžanu, Baltarusija, Gruzija, Moldova, na ir, žinoma, su Ukraina. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Andrejus Nesterenka tuoj pat išreiškė neigiamą Rusijos požiūrį ir sakė, kad ES iniciatyva beveik tiesiogiai klausia šių valstybių: „Su kuo jūs – su Europos Sąjunga ar su Rusija?“ Užsienio reikalų ministerija pareiškė Europos Sąjungos sprendimą modernizuoti Ukrainos dujotiekius vertinanti kaip nedraugišką veiksmą Rusijos atžvilgiu – tiek iš ES, tiek iš Ukrainos pusės.

Tačiau Ukrainą laikyti priešiška Rusijai valstybe būtų neteisinga. Visų pirma Ukraina yra nevienalytė: Vakarų Ukraina, be abejo, yra provakarietiška ir dažnai antirusiška, o rytinė Ukraina jaučia stiprią istorinę trauką Rusijai. Vidurio Ukrainoje nėra aiškiai vyraujančių nuostatų Rusijos atžvilgiu, bet ji tikrai nelaikoma priešiška valstybe. Apskritai Ukrainą, kad ir ką kalba dabartiniai jos politikai – sakykim, Viktoras Juščenka, – reikėtų priskirti ne priešiškų Rusijai valstybių grupei.

Beje, kalbant apie integraciją į Vakarų struktūras, ypač į NATO, reikėtų neužmiršti, kad dauguma ukrainiečių aiškiai pasisako prieš.

Manyčiau, kad Rusijos pyktis dėl dujotiekio modernizavimo nepagrįstas. ES nesiruošia priimti Ukrainos į savo gretas, NATO kalbos apie šios šalies narystę kol kas taip pat tik žodžiai.

Daugiausia, ko siekia ES, – tai patikimas energijos šaltinių tiekimo užtikrinimas.

Rusija pyksta, nes dabartinė jos vadovų karta dar nesusitaikė su tuo, kad Ukraina –nepriklausoma valstybė. Tačiau tas pyktis be pagrindo: Ukraina (išskyrus vakarinę) Rusijai artimesnė nei Europos Sąjungai.

Taigi šios valstybės neišvengiamai liks ir partnerėmis, ir priešininkėmis. Europos Sąjungai ši dviprasmė padėtis teikia daug galimybių.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras