Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Amerikos prezidentas: sunkus mokymosi kelias

2009 03 31

Dar per rinkimų kampaniją Hillary Clinton taikliai kritikavo, kad auksaburnis senatorius iš Ilinojaus valstijos Barackas Obama neturėjo ne tik patirties vykdomojoje valdžioje, bet ir per savo trumpą karjerą niekada neatstovavo galingiems interesams.

Visgi užsienio politikoje B. Obama jau spėjo padaryti pagirtinų darbų, pvz., Gvantanamo bazės uždarymas. Jis ištiesė ranką Iranui ir laikosi diplomatiškesnio tono derybose su sąjungininkais ir konkurentais, tačiau namuose sekasi gerokai prasčiau. Netgi didžiausiems rėmėjams B. Obamos veiklos pradžia pasirodė silpnesnė, nei jie tikėjosi.

Tam yra dvi priežastys. Pirmiausia, B. Obamai nepasisekė susidoroti su ekonomika. Jo ekonomikos atgaivinimo paketas buvo suderintas su Kongresu, kuris savo darbą atliko vidutiniškai: didelė dalis pinigų sugrįš per vėlai, kad padėtų dabartinėmis krizės sąlygomis. Biudžetas – pernelyg optimistiškas. Jis taip pat per ilgai užtruko paskirdamas asmenis į svarbiausius Finansų ministerijos postus. Antra, B. Obama blogai tvarkė savo santykius su abiem pusėmis Kongrese. Per rinkimų kampaniją jis, kaip centristas, žadėjo, kad baigsis partinės vyriausybės era, tačiau tapęs prezidentu taip nesielgė. Tai parodė, kad savo ekonomikos atgaivinimo paketui Senate jis gavo tris respublikonų palaikymo balsus, o Kongrese – nė vieno. Jei B. Obama negali dirbti kartu su respublikonais, jis turi būti užtikrintas, kad gali kontroliuoti demokratus. Atrodo, kas šio dalyko jis irgi negali padaryti.

Visgi yra ženklų, kad B. Obamos administracija mokosi. Šią savaitę finansų sekretorius pateikė detalų bankų gelbėjimo planą. Vien paties plano pasirodymas rodo, kad administracija suprato, kad, siekiant ekonomikos atsigavimo, jai reikia veikti su bankais, o ne paklusti visuomenėje egzistuojančiam priešiškumui dėl bankų. Dėl Irako B. Obama taip pat rodo norą mokytis – jis naujai įvertino problemą ir pasiūlė karių išvedimo planą, pagal kurį siekiama padidinti naudą Irake, o ne mažinti Amerikos sąnaudas.

Tik B. Obamai dar reikės nueiti ilgą kelią, jei nori tarnauti savo šaliai taip, kaip privalo. Spaudos konferencijose jis primena, kokiu žavingu ir įkvepiančiu politiku gali būti. Taip pat jis gali sukontroliuoti demokratus, kurių dauguma skolingi jo populiarumui už savo vietas parlamente. Dabar B. Obama privalo tuo pasinaudoti.

Pagal 2009 m. kovo 26 d. „The Economist“ informaciją parengė Kristina Puleikytė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (23)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (43)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (122)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (1)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras