Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Prancūzijos sugrįžimas į NATO karines struktūras (2)

Aurimas Dunauskas
2009 04 03

Kovo 11 d. Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy oficialiai pareiškė, kad Prancūzija sugrįžta į NATO vadovybės integruotas karines struktūras. Pažymint Šiaurės Atlanto aljanso įkūrimo 60-ąsias metines, šis istorinis sprendimas turėtų būti formaliai patvirtintas balandžio 4–5 d. Strasbūre. Taip užsibaigė 43-ejus metus trukęs generolo Charles‘io de Gaulle‘io inicijuotas Prancūzijos pasitraukimas iš Šiaurės Atlanto aljanso. Sugrįžimas į NATO atrodo logiška dabartinio Prancūzijos prezidento strateginių užmojų išdava, nes dar prieš tapdamas prezidentu N. Sarkozy savo aktyvaus politinio gyvenimo sūkuryje ne kartą išreiškė norą labiau suartėti su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis.

Didelių pasikeitimų dėl Prancūzijos dalyvavimo NATO veikloje tikėtis, ko gero, nevertėtų, nes jos sugrįžimas nėra tokia didelė sensacija, kaip tai bando pateikti kai kurios žiniasklaidos priemonės. Nuo 1966 m., nors oficialiai jau nebuvo NATO narė, Prancūzija bendradarbiavimo su Šiaurės Atlanto organizacija nenutraukė. Ypač aktyvia Aljanso partnere ji tapo pasibaigus šaltajam karui. 1995 m. iš 60 tūkst. NATO karių, kurie turėjo užtikrinti Deitono taikos sutarties įgyvendinimą Bosnijoje, 6900 buvo prancūzai. 1999 m. apie 100 Prancūzijos naikintuvų dalyvavo kontroversiškoje NATO karinėje oro smūgių operacijoje prieš serbų pajėgas Kosove[1] O serbams pasitraukus iš Kosovo, iš NATO taikai palaikyti į šią provinciją įvestų 50 tūkst. karių 7 tūkst. buvo prancūzai. [2] Šiuo metu 2800 Prancūzijos karių dalyvauja NATO misijoje  Afganistane.

Prancūzijos artumą su NATO atspindi ir aukštesnio lygio bendradarbiavimas – 110 įvairaus rango prancūzų karininkų dirba dviejose NATO strateginio vadovavimo struktūrose: Jungtinių karo pajėgų Europoje tarptautiniame štabe (SHAPE) Belgijos mieste Monse ir Karinės transformacijos vadavietėje (ATC) Norfolke, JAV. [3]  Prancūzų taip pat yra trijuose Šiaurės Aljanso operacinių veiksmų centruose Olandijoje, Portugalijoje ir Italijoje.

Prancūzija yra viena iš keturių valstybių, gausiausiai finansuojančių NATO karines operacijas. 2007 m. jos indėlis į NATO biudžetą buvo 138 milijonai eurų, arba 7,5 proc. viso Aljanso biudžeto. [4] Pagal į NATO karines operacijas siunčiamų karių skaičių Prancūzija užima penktąją vietą.

Tačiau norint paaiškinti Prancūzijos sugrįžimą į NATO, vien intensyvėjančio bendradarbiavimo neužtenka. N. Sarkozy kalboje, pasakytoje 2009 m. kovo 11 dieną, netrūko argumentų tokiai Prancūzijos iniciatyvai pagrįsti. Jis paminėjo 1966 m. Ch. de Gaulle‘io sprendimą ir teigė, kad dabartiniame kontekste prezidento nuomonė dėl NATO būtų kitokia nei anuomet. Taip pat šalies vadovas atmetė galimybę, jog sugrįžusi į NATO Prancūzija gali tapti pavaldi JAV. Prezidentas pabrėžė, kad sugrįžimas į NATO bus „naudingas Prancūzijai ir visai Europai“ ir „sustiprins nacionalinę nepriklausomybę“.[5]

Vienas aiškiausių argumentų, kuriuo Prancūzijos vadovas siekė pateisinti šalies integravimą į Šiaurės Aljanso organizaciją, buvo tai, kad šalis galės imtis vadovaujančio vaidmens NATO struktūrose. Nors savo kalboje N. Sarkozy apie tai užsiminė tik bendrais bruožais, žiniasklaidoje buvo paaiškinta, kad Prancūzijos karininkams gali atitekti atsakingi postai Karinės transformacijos vadavietėje Norfolke ir NATO regioninėje vadavietėje Lisabonoje. Svarbiu Prancūzijai laimėjimu laikomos galimos aukšto lygio pareigybės netruko sulaukti kritikos. Politikos apžvalgininkai priminė, kad Prancūzijai teksiantis vadovaujantis vaidmuo nėra taip aiškiai apibrėžtas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, be to, abiejose minėtose NATO vadavietėse aukščiausias vadovaujančias pareigas užima JAV kariškiai.

Šiaip net ir prezidento politinę liniją palaikanti žiniasklaida pripažino, kad sugrįžimas į NATO yra labiau prezidento iniciatyva nei valdančiųjų partijų ir viešosios nuomonės konsensuso išdava. Net ir kai kurie N. Sarkozy partijos, kuri turi absoliučią daugumą vyriausybėje, nariai pareiškė savo nepritarimą tokiam žingsniui. Demokratiniu požiūriu keistai atrodė ir pats sprendimo įgyvendinimas. Siekdamas apriboti ginčus parlamente, šalies ministras pirmininkas Francois Fillonas Nacionalinei asamblėjai pateikė svarstyti jau priimtą sprendimą. Kai kuriems apžvalgininkams tai sukėlė juoką, kiti prabilo apie patyčias iš demokratijos. Atsargiai reikėtų vertinti ir visuomenės apklausos instituto IFOP pateiktus rezultatus, pagal kuriuos dauguma prancūzų pritaria prezidento sprendimui. Šiuo metu Prancūzijoje didėjanti socialinė įtampa ir ekonominiai sunkumai su užsienio politika susijusius klausimus nustūmė į antrąjį planą. Be to, didžiuma politinių komentarų ir analizių apie Prancūzijos sugrįžimą į NATO pasirodė jau po priimto sprendimo, tai iš dalies paaiškina viešų debatų šia tema deficitą.

Prancūzijos ir NATO, arba, pažvelgus giliau, Prancūzijos ir JAV, suartėjimas įgyvendina abiejų šalių valdančiojo elito pasaulėžiūrą, kurią reziumuoja ši N. Sarkozy užuomina: „mūsų draugai ir sąjungininkai visų pirma yra Vakarų (šalių) šeima“. Jei, kaip teigia Prancūzijos ministrai, nedaug kas pasikeis pačiame Prancūzijos dalyvavime NATO struktūrose, neabejotina, kad šalis praras tarpinės šalies, su kuria reikėjo skaitytis, statusą. Tad Ch. de Gaulle‘io laimėjimą – išlaikyti Prancūziją besivaržančių didžiųjų valstybių pašonėje, tuo pačiu metu primetant savo žaidimo sąlygas tarptautinės politikos scenoje – netolimoje ateityje apguls istorijos dulkės.

___________

[1] http://www.defense.gouv.fr/defense/content/download/48174/477956/file/rapport_dactivite_1999_-_chapitre_1_chap1.pdf

[2] http://www.checkpoint-online.ch/CheckPoint/Monde/Mon0009-EntreeKFORKosovo.html

[3] „Le Monde“, 2009 m. kovo 19 d.

[4] http://www.senat.fr/rap/r06-405/r06-40523.html

[5] „Le Monde“, 2009 m. kovo 13 d.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 2)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras