Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Ar pavyks B. Obamai normalizuoti santykius su islamo pasauliu? (4)

Jonas Motiejūnas
2009 04 06

Šiuo metu daug kas klausia, ar pasikeis Vakarų ir islamo pasaulio santykiai, išrinkus Baracką Obamą JAV prezidentu. Sunku pasakyti. Visų pirma šis klausimas yra labai abstraktus: nėra nei vieningo Vakarų pasaulio, nei vieningo islamo pasaulio. Problemos kiekvienoje šalyje labai skirtingos.

Šiame straipsnyje bus kalbama apie ES ir Jungtinių Valstijų iš vienos pusės ir Islamo pasaulio valstybių – daugiausiai Irano ir Afganistano – santykius. Trumpumo dėlei vartosime sąvokas „Vakarai“ ir „islamiškas pasaulis“.

Vakarų ir islamiško pasaulio priešprieša aiškiausiai atskleista prieštaringai vertinamoje JAV Harvardo universiteto profesoriaus Samuelio Huntingtono knygoje „Civilizacijų susidūrimas“. Joje išsakytai nuomonei, kad, žlugus komunizmui, svarbiausia kova vyks tarp civilizacijų, visų pirma tarp krikščioniškos ir islamiškos, Vakaruose pritaria daug kas. Gal kas nors ir nustebs, bet su šia nuomone sutinka ir daugelis islamo radikalų, kurie savo internetiniuose puslapiuose ir spaudoje dažnai remiasi S. Huntingtonu.

Ką gi, Rugsėjo 11-oji parodė, jog S. Huntingtonas buvo teisus, bet, ko gero, ta pranašystė ir pati nemažai prisidėjo prie to, kad Vakarų ir islamiško pasaulio santykiai paaštrėtų, o jų pablogėjimas įgytų ideologinį pagrindimą. Viena vertus, Vakarams, žlugus komunizmui, reikėjo naujos mobilizacinės idėjos, o antra vertus, Vakarų abejingumas ir pasipūtimas padėjo tokiam priešui – politiniam islamizmui – gimti.

Šiuo metu yra keletas aiškių Vakarų ir islamiško pasaulio susidūrimo taškų. Išvardinsime tik svarbiausius.

Niekuo nepaaiškinamas JAV ir apskritai Vakarų elgesys Afganistano atžvilgiu: išėjus sovietinei kariuomenei jis buvo paliktas likimo valiai. Vakarai ramiai stebėjo, kaip pilietinio karo draskomoje šalyje valdžią paėmė talibai, kurie leido O. bin Ladenui įkurti treniruočių stovyklas ir ruoštis pasauliniam karui, arba džihadui prieš netikėlius. Šiuo metu su Afganistano problema labai glaudžiai susijęs ir vis nestabilesniu tampančio branduolinio Pakistano klausimas.

Persų įlankos karas taip pat gana gerai parodė Vakarų neryžtingumą ir cinizmą. Saddamas Husseinas nebuvo pašalintas iš valdžios, o jungtinė Vakarų kariuomenė ramiai stebėjo, kaip diktatoriaus kariai susidoroja su sukilėliais šiitais. Vakarų malonės sulaukė tik Irako kurdai, kuriuos Vakarai ilgam, faktiškai iki šiol, paėmė savo globon.

Dar viena problema, kurios Vakarai niekaip nepajėgia išspręsti, yra Palestinos valstybės sukūrimas, tuo pačiu ištraukiant Izraelį iš izoliacijos arabų pasaulyje. Anapolio konferencija, 2007 metais vykusi Jungtinėse Valstijose ir surengta jų iniciatyva, pažadėjo dviejų nepriklausomų ir gyvybingų valstybių – Izraelio ir Palestinos sukūrimą. Izraelio kurti, žinoma, jau nebereikia, bet kol jis atsisako palikti okupuotas teritorijas, visų pirma Vakarų Krantą, jokia Palestinos valstybė yra neįmanoma. Naujoji Izraelio vyriausybė, vadovaujama Benjamino Natanyahu, pareiškė, kad Anapolio susitarimai jos neįpareigoja. Toks požiūris – tiesus kelias į naują smurto bangą.

Beje, Palestinos okupacijos ir palestiniečių likimo klausimas tapo svarbia visų islamistų ideologijos dalimi. Jį išsprendus, būtų lengviau susidoroti ir su kitomis santykių su islamiškomis valstybėmis problemomis.

Be to, nereikėtų užmiršti ir šiitiško Irano, kuris daro vis didesnę įtaką Islamo pasaulyje ir nori apsiginkluoti branduoliniais ginklais.

Tai tik trumpas sąrašas problemų, kurias teks spręsti naujajam Amerikos prezidentui B. Obamai.

Pažvelkime, kas jau padaryta ir kur link krypsta Jungtinių Valstijų užsienio politika.

Akivaizdžiausi naujosios administracijos žingsniai bandant normalizuoti padėtį Afganistane. B. Obama padėtį Afganistane vertina kur kas rimčiau nei buvusioji vyriausybė – žadama skirti daugiau pinigų šalies infrastruktūrai plėtoti, imamasi priemonių narkotikų gamybai stabdyti. Be to, žadama stipriai padidinti Amerikos karių skaičių šalyje. B. Obama paskyrė specialųjį pasiuntinį Afganistanui ir Pakistanui – patyrusį diplomatą Richardą Holbooką. Naujoji JAV administracija puikiai supranta, kad Afganistano problemų neįmanoma išspręsti nesprendžiant islamiško radikalizmo problemų Pakistane. Tačiau, kita vertus, kol kas jokių naujų „vaistų“ Pakistane įsikūrusiems radikalams, išskyrus raketas, nerandama. Tam tikra prasme Pakistanas, neturintis stiprios vyriausybės ir vertinantis padėtį regione tik per santykių su Indija prizmę, B. Obamai yra didesnis iššūkis nei Afganistanas. Atrodo, kad JAV prezidentas tai supranta, o tai gera žadantis ženklas.

B. Obama vykdo ir savo pažadą išvesti karius iš Irako. Karių išvedimo data yra tiksliai nustatyta ir, matyt, jos bus laikomasi. Naujasis prezidentas nekelia sau tokių tikslų kaip demokratijos Irake sukūrimas, todėl gali būti, kad po šešių metų karo Irakui vadovaus kitas diktatoriškai nusiteikęs, bet JAV draugiškas politikas – dabartinis premjeras Nouris al Malikis. Telieka tikėtis, kad pasikeis ne tik šalies vadovo pavardė, bet ir vidaus bei užsienio politika. Beje, išvedus JAV karius iš Irako, turėtų pagerėti ir musulmoniško pasaulio požiūris į Vakarus.

Tačiau N. al Malikio atėjimas į vadžią yra daug daugiau nei vieno vadovo pakeitimas kitu. Nenumatytas JAV okupacijos padarinys – stiprios šiitų valdomos arabų valstybės – Irako susikūrimas. Tai nenuspėjamai keičia jėgų pusiausvyrą regione ir stiprina šiitiško Irano įtaką. Tuo nėra patenkinta nei Saudo Arabija, nei Egiptas, nei kitos sunitų valdomos regiono valstybės.

Nerimu dėl Irano ateities ir veiksmų Islamo pasaulio valstybės dalijasi su Jungtinėmis Valstijomis ir kitomis Vakarų šalimis, susirūpinusiomis, kad Teheranas nori tapti branduoline islamiška didžiąja valstybe. B. Obamos politika Irano atžvilgiu skiriasi nuo ankstesnės JAV administracijos politikos tuo, kad oponentui rodoma pagarba, o ne vien grasinama jėga. Tokia politika jau duoda vaisių: Iranas pradeda kaip lygiavertis partneris dalyvauti tarptautiniuose forumuose, Tačiau vis dėlto B. Obama nenori leisti ir neleis, kad šiitų radikalų valstybė taptų branduolinė. Labai galimas daiktas, kad jis geruoju pasieks tai, ko grasinimais nepasiekė G. W. Bushas.

Kita vertus, B. Obamos galimybės sureguliuoti palestiniečių ir Izraelio konfliktą kol kas didelio optimizmo nekelia. Neaišku, kaip jam pavyks įtikinti naująjį B. Netanyahu vadovaujamą Izraelio kabinetą sutikti su dviejų valstybių – Palestinos ir Izraelio – egzistavimu. Praktiškai JAV turi visus svertus priversti Izraelį elgtis, kaip nori Baltieji rūmai. Tačiau visiškai neaišku, ar B. Obama, būdamas šalies, kur simpatijos Izraeliui yra labai stiprios, o Izraelio lobistinė politika labai įtakinga, vadovu imsis šių priemonių, sakykim, kad ir sumažinti finansinę ir karinę paramą. Jam bus sunku įtikinti naująjį B. Natanyahu kabinetą, kad gyvybinga Palestinos valstybė visų pirma atitinka ilgalaikius paties Izraelio interesus. Be to, dar viena šios problemos dalis – kaip elgtis su rinkimų keliu į valdžią atėjusiu „Hamas“, kurį ir JAV, ir ES laiko teroristine organizacija. Gali būti, kad Palestinos klausimą B. Obamai spręsti bus sunkiau nei Afganistano, Pakistano ar Irano kartu paėmus.

Ir pabaigai norėtųsi priminti, kad islamas yra kur kas karingesnė ideologija nei krikščionybė. Lieka tikėtis, kad pasaulio politikos svarstyklės pakryps kitaip, ir religija nevaidins tokio didelio vaidmens politikoje kaip dabar. B. Obama nepabrėžia savo religinės priklausomybės – tai dar vienas esminis jo skirtumas nuo buvusio prezidento. Ši „smulkmena“ gali daug lemti Vakarų ir Islamo pasaulio valstybių santykiuose.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 4)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (93)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras