Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Lietuva
 
  Dar kartą apie VSD (arba kada uždarys ir mus?)

Darius Varanavičius, politologas, žurnalo „Valstybė“ redaktorius
2006 09 19

Atrodo, jog dar taip nesenai stebėjomės Baltarusijos saugumiečių bei milicininkų veiksmais ten esamos opozicijos atžvilgiu, o kalbėdami apie dabartinę Rusiją, aiškiai konstatuodavome, jog ten buvusių KGB bei dabartinių FST (Federalinė saugumo tarnyba) darbuotojų klanas įsitvirtinęs pačioje politinės valdžios viršūnėje. Natūralu, jog gyvendami demokratinėje valstybėje, ne kartą ir ne du smerkėme ten vykstančius žmogaus teisių, politinių iniciatyvų bei spaudos laisvės ribojimus, tuo įrodinėdami, kad mūsų rytiniai kaimynai vis labiau klimpsta į autoritarizmo liūną.

Gal tai pasirodys ironiška, tačiau pabandykime įsivaizduoti, kaip, sužinoję apie Lietuvos saugumo (VSD) veiksmus žurnalisto Aurimo Drižiaus atžvilgiu, užpraeitą savaitę kvatojo Baltarusijos bei Rusijos saugumiečiai, kuriems žiniasklaidos tramdymas yra kasdienė duona.

Daugeliui dabartinio, VSD krečiančio skandalo dalyvių, nepaisant to, ar jie jame dalyvauja tiesiogiai, ar ne, reikėtų susimąstyti ir aiškiai atsakyti į klausimą – kas atsitiko, kad demokratinėje valstybėje buvo pradėti taikyti KGB darbo metodai.

Be abejo, Lietuvos saugumiečiai ir, pirmiausia, jų vadovas, kurio praeitį KGB būtinai reikia turėti omenyje, vakar, šiandien ir rytoj pateiks apsčiai argumentų bei pasiteisinimų, susijusių su A. Drižiaus sulaikymu bei jo leidžiamo „Laisvo laikraščio“ tiražo konfiskavimu. Ir blogiausia yra tai, kad dabartinė įvykių eiga aiškiai rodo, kad daugelis Lietuvos politikų, pradedant Prezidentu bei premjeru ir baigiant opozicijos lyderiu, vis labiau linksta tikėti ne itin logiškomis ir net ne itin rišliomis Arvydo Pociaus šnekomis. Kaip geriausią tokių epitetų pavyzdį galima pateikti VSD vadovo guodimąsi dėl neva prastų departamento viešųjų ryšių, kurių dėka turbūt ir kilo visas šis skandalas. Tiesa, objektyvumo dėlei būtina pasakyti, jog minėtose A. Pociaus godose yra šiek tiek teisybės, nes matant VSD atstovo spaudai Vytauto Makausko elgesį su žurnaliste Rūta Grinevičiūte laidoje „Paskutinė instancija“, profesionaliu jo tikrai nepavadinsi.

Tačiau pabandykime į šias, ko gero, itin pavojingas tendencijas, susijusias su VSD darbu, pažvelgti konstruktyviau. Apie pirmąją, t.y. A. Drižiaus sulaikymą bei po jo sekusias kratas, jau šiek tiek kalbėjome. Žinoma, galima tikėti ir A. Pociaus viešai Seimo tribūnoje išsakytomis versijomis, tačiau eiliniam laisvam Lietuvos piliečiui, VSD veiksmai žiniasklaidos atžvilgiu, visų pirma, asocijuojasi su problemomis, kurios kyla paties departamento viduje. Ir jei jau VSD ima veikti kaip jo kolegos Minske arba Maskvoje, kaip čia neprisiminsi rezervistinės A. Pociaus praeities ir neužduosi retorinio klausimo, jog galbūt tuometinės pamokos įsiminė ilgam. Šioje vietoje reikėtų prisiminti, jog KGB rezervisto dalią A. Pocius pasirinko ne gūdžiu sovietmečiu, o berods 1989 m. gruodžio mėn., kuomet iki Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo buvo likę trys mėnesiai.

Kita tendencija, beje, gal net pavojingesnė už saugumiečių nekompetenciją ar karštakošiškumą, yra mūsų politikų elgsena pastarojo skandalo metu. Geriausiu šio atvejo pavyzdžiu gali būti Valdas Adamkus, kuris iškart po A. Drižiaus sulaikymo pasirodė tvirtu ir besąlygiško palaikymo nusipelnančiu laisvo žodžio bei demokratijos gynėju, tačiau jau po kelių dienų, vienu balsu su Gediminu Kirkilu bei Andriumi Kubiliumi ragino neskubėti „kapoti saugumiečiams galvų“. Pritilo ir Seimo Pirmininko Viktoro Muntiano kalbos apie tai, jog A. Pocius praranda parlamentarų pasitikėjimą. Kas tai? Politinio ryžto stoka ar puikūs įtikinėjimo sugebėjimai, kuriais galbūt disponuoja VSD vadas? O galbūt departamentas turi pakankamai „pažymų“, kad net ir tokioje keblioje padėtyje išsaugotų savo vadovų krėslus?

Žinoma, galima imti ir patikėti kai kurių politikų kalbomis, jog „valstybės laivelis ir taip jau per daug įsiūbuotas“, tad tolesnės diskusijos apie VSD kovą su žiniasklaida tik dar labiau kaitins padėtį. Tačiau kodėl niekas iš tų pačių politikų tarpo viešai nepamąsto, jog tas valstybės laivelis kažkodėl dažniausiai įsisiūbuoja tuomet, kai ima viešėti istorijos, besisiejančios su KGB ar dabartinėmis rytinių Lietuvos kaimynių specialiosiomis tarnybomis.

Į šį klausimą galima atsakyti – viešai apie tai nekalbama todėl, kad tie patys politikai ir sudaro prielaidas tokiems siūbavimams, į itin svarbius postus skirdami asmenis su abejotina praeitimi, kuri Lietuvai iki šiol atneša sunkias liustracijos pagirias.

Tiesa, galima iškelti ir dar vieną viso šio žurnalistinio/saugumietinio trilerio versiją – galbūt A. Drižiaus sulaikymas, tardymas, kratos ir t.t. yra tik kažkieno organizuota provokacija tam, kad nukreipti saugumo, politikų bei visuomenės dėmesį nuo svarbesnių reikalų, pavyzdžiui, Vytauto Pociūno žūties aplinkybių ir to, kas gali už jų slėptis. Žinant FST ar jos kolegų iš Baltarusijos darbo metodus, toks scenarijus visai įmanomas. Tačiau ką tokiu atveju galima kalbėti apie mūsų VSD, kuris su tokiu užsidegimu pasiduoda galimoms provokacijoms ir lygioje vietoje sugeba „susidirbti“ bet kokius savo autoriteto likučius, ko pasekmėje yra priverstas viešai aiškintis dėl karo su žurnalistais, o ne dirbti tiesioginį darbą. Atsižvelgiant į pastarojo meto geopolitinę Rusijos agresiją visuose jai artimuose regionuose, ko gero, nereikia net priminti, jog tokios situacijos yra itin palankios dar didesnei šios šalies interesų intervencijai tiek į Lietuvos ekonomiką, tiek ir į politiką.

Tačiau pabaigai reikia pastebėti dar kai ką. Kad ir kaip pasibaigtų visa ši VSD kompetencijos bei intrigų raizgalynė (o ji, atsižvelgiant į turimą patirtį, greičiausiai pasibaigs tyliai – A. Pocius liks poste, politikai liks ramūs dėl „pažymų“ ir t.t.), daugelis viešai rašančių žmonių, ko gero, susimąstys prieš imdamiesi temų, susijusių su departamentu. Ką gali žinoti, kuri iš jų gali sukelti grėsmę šalies saugumui, dėl ko bus konfiskuotas dar koks nors laikraštis ar uždarytas internetinis tinklapis. Kitaip tariant, rytietiškos cenzūros sėklą mūsų saugumas jau pasėjo...

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras