Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Moldovoje nuvilnijo protestų banga

2009 04 10

Daugiau negu 10 000 jaunų moldavų antradienį surengė protestą prieš Moldovos komunistų pergalę. Jie puolė vyriausybės pastatus ir susirėmė su policija. Daugumą protestuotojų sudarė jaunimas, jie apie rengiamą mitingą sužinojo iš plačiai išsiuntinėtų SMS žinučių ar per internetą. Protestuotojai ragino moldavus prisijungti, skelbė internete karščiausias žinias apie įvykius iš šios mažos posovietinės valstybės, kad žmonės visame pasaulyje galėtų sekti naujienas. Antradienio naktį vyriausybės pastatas buvo smarkiai apdaužytas, buvo ir sužeistųjų. Visgi trečiadienį policija atstatė kontrolę prezidentūroje ir parlamente. Nebuvo ženklų, kad valdžia nusileistų protestuotojų reikalavimams. Prezidentas Vladimiras Voroninas įvykių organizatorius pavadino „neapykanta persismelkusiais fašistais“.

Tačiau Mihai Fusu, 48-erių metų teatro direktorius, daug laiko praleidęs minioje, sakė, kad politinės energijos šaltinis tiesiog rado kelią į viešąjį gyvenimą. „Moldova yra tarsi sandarus indas ir jaunimas nori stipresnio ryšio su Europa, – sakė jis. – Visi žino, kad Moldova yra maža, neturtinga ir negarbinga šalis. Ir jaunimas kalba, kad nori laisvės, Europos ir kitokio gyvenimo“. Jauni žmonės daug naudojasi internetu, kad kitus mobilizuotų politiškai. Kilnojamieji radijo telefonai ir tekstinės žinutės padėjo išplėsti protestus Ukrainoje 2004, o Baltarusijoje 2006 metais.

Protesto priežastis buvo parlamento rinkimai sekmadienį, kuriuose komunistai laimėjo 50 proc. balsų, pakankamai, kad galėtų rinkti naują prezidentą ir taisyti Konstituciją. Nors buvo tikimasi, kad komunistai laimės, jie pasirodė geriau, negu planuota, todėl opozicija juos apkaltino rinkimų rezultatų klastojimu. Rinkimų stebėtojai iš Europos Sąjungos bei Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos iš esmės balsavimą pripažino teisėtu, tačiau išsakė pastabas dėl valdžios kišimosi. Labiausiai rezultatais nusivylė sostinė, kur komunistai pralaimėjo paskutinį rinkimų turą.

Ore tvyrojo didžiulė viltis, kad bus pokyčių, bet ji subliūško. Už konfrontacijos slepiasi pasidalijimas Moldovos populiacijoje. Sovietų Sąjungos žlugimas atnešė naudos daliai Rytų Europos, bet Moldovą įstūmė į ekonomikos nuosmukį ir nestabilumą. 2001 metais pikti piliečiai parėmė komunistus ir jų socialinių programų sugrąžinimą, bet Moldova išliko labai skurdi, jauni žmonės išvažiavo dirbti į užsienį. Jie žiūrėjo į Vakarus kaip į kelią link ekonominio stabilumo, bet visuotinė finansų krizė tas viltis sužlugdė, žmonės grįžo į Kišiniovą, o čia perspektyvos ne pačios geriausios.

Pagal 2009 m. balandžio 7 d. „International Herald Tribune“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (27)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (81)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras