Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Rusijos-Baltarusijos Sąjunginė valstybė. Kodėl jos iki šiol nėra?

Aurimas Liubinskas
2006 09 15

Rusijos-Baltarusijos valstybės kūrimo prielaidos

1994 m. liepos mėn., Baltarusijos prezidentu išrinkus Aleksandrą Lukašenką, vos keletą metų gyvavusi naujoji šios valstybės tarptautinė orientacija ėmė keisti kryptį: vietoje orientacijos į „Vakarus“, iš esmės pasirinkta „Rytų“ kryptis. Tokiu būdu, silpstant A. Lukašenkos vadovaujamos Baltarusijos ryšiams su demokratiškuoju Vakarų pasauliu, bene pagrindiniu šios valstybės užsienio politikos prioritetu tapo glaudžių santykių palaikymas su SSRS teisių perėmėja – Rusija.

Žvelgiant iš Rusijos pozicijų, tenka pripažinti, kad tokia dvišalių santykių raidos perspektyva šiai valstybei buvo (ir akivaizdžiai tebėra) priimtina. Šį faktą pagrindžia ta aplinkybė, kad 1994-2006 m. laikotarpiu greta gausybės kitų (daugiašalių) tarptautinių sutarčių, kurių sigma narėmis arba dalyvėmis yra tiek Rusija, tiek Baltarusija, pasirašyta virš šimto dvišalių susitarimų, kuriančių glaudaus dviejų valstybių bendradarbiavimo galimybę.

Šie žingsniai, orientuoti į politinių, socialinių-ekonominių, karinių abiejų valstybių sistemų suartėjimą, iš esmės atspindi jau daugiau nei dešimtmetį vykstantį (remiantis oficialia retorika – abiejų valstybių „aktyviai remiamą“) Sąjunginės valstybės kūrimo procesą.

Vis dėlto tenka pripažinti, kad šis neva „abipusiai siektinas“ bendros valstybės kūrimo procesas iki šiol nėra baigtas. Nepaisant gausybės reikšmingų sutarčių, iki šiol nėra pasirašyta pakankamai susitarimų, reikšmingų tokio teritorinio darinio kūrimo procese. Kaip antai Sąjunginės valstybės Konstitucijos, kurios projektas, kaip minėta, svarstomas nuo 2003 m., priėmimo procesas nuolat atidedamas ir galutinį šio dokumento projektą ketinama priimti ne anksčiau kaip šių metų antrojoje pusėje. Bendros sąjunginės valstybės valiutos (Rusijos rublio) įvedimo klausimas Rusijos iniciatyva eilinį kartą atidėtas ir planuojamas anksčiausiai 2007 m. pradžioje ir kt. Tokia išties lėta „slinktis“ bendros valstybės link pagrįstai verčia abejoti greito šio struktūrinio konstrukto sukūrimo galimybe.

Bendros valstybės nesukūrimo priežastys

Pačia bendriausia prasme galima skirti kelis glaudžiai tarpusavyje susijusius aiškinimus, kurių pagrindu tikslinga grįsti „užtrukusį“ bendros valstybės kūrimo procesą.

Per mažas Baltarusijos svoris integraciniams procesams. Viena vertus, Rusijos oficialioje retorikoje deklaruojamas siekis jungtis su Baltarusija Sąjunginės valstybės saitais galėtų būti įvardintas kaip manipuliacinis procesas ar tam tikra interesų realizavimo priemonė, siekiant savų tikslų, kurių realizavimui bendros valstybės sukūrimas de facto nėra būtinas.

Tuo tarpu Baltarusijos įtaka šiam procesui yra galima tiek, kiek tą leidžia Maskva, pasitelkdama įvairias poveikio Baltarusijos valdančiajam režimui priemones. Baltarusijos tiek socialinis-ekonominis, tiek strateginis-karinis svoris yra per mažas tam, kad būtų galima daryti kokią nors ryškesnę įtaką integraciniam procesui, didele dalimi priklausančiam nuo Rusijos valios.

Šis aiškinimas, iš esmės atspindintis Rusijos ir Baltarusijos galios skirtumus, išreiškia bendrąją įtakos integraciniams procesams aiškinimų tendenciją – Baltarusijos įtaka Sąjunginės valstybės kūrimo procese niekada neprilygo ir greičiausia niekada neprilygs Rusijos vaidmeniui šiame procese. Dėl šios priežasties pagrįstai galima teigti, kad bendros valstybės kūrimo procesas didele dalimi priklauso būtent nuo Rusijos politinio elito valios ir turimų intencijų.

Rusijos valdančiųjų režimų įtaka integracijos procesams ir jos kaita. Baltarusijos svoris Sąjunginės valstybės kūrimo procese didele dalimi priklausė ir tebepriklauso nuo Rusijos valdančiojo režimo intencijų ir lankstumo. Keičiantis valdančiajam režimui Rusijoje, kito ir Baltarusijos svoris Sąjunginės valstybės kūrimo procese.

Pažymėtina, kad B. Jelcino valdymo laikotarpiu už paramą šiai valstybei valdantysis A. Lukašenkos režimas gavo milžinišką netiesioginę paramą. Ji suteikta Baltarusijai parduodant Rusijos energetinius resursus gerokai žemesne nei rinkos kaina, teikiant ilgalaikius kreditus, suteikiant galimybę Baltarusijai patekti į Rusijos rinką beveik be jokių ekonominių barjerų ir kt. Kitaip sakant, tuometiniam Rusijos valdančiajam elitui buvo priimtinesnė „draugiškais santykiais“ paremta kaimynystė, pasižyminti strateginių tikslų realizavimo galimybe (nors savo prigimtimi ekonomiškai ir nuostolinga).

Šiuo būdu Rusija, mėgindama „mechaniškai“ išlaikyti sau palankų režimą kaimyninėje valstybėje, sukūrė prielaidą Baltarusijai visų pirma stiprėti ekonomiškai, o tuo pačiu ir didinti savo įtaką Rusijai, nepašalinant šios valstybės įtakos Sąjunginės valstybės kūrimo procesui.

Vis dėlto tenka pripažinti, kad tai buvo galimybė, kuria Baltarusijos valdantysis režimas nesugebėjo pasinaudoti. Neradęs tinkamų svertų, A. Lukašenka nesugebėjo išsikovoti kokių nors reikšmingesnių nuolaidų Baltarusijai kuriamoje Sąjungoje ar bent jau paspartinti Rusijos vilkinamo integracijos proceso. Šios Baltarusijos nesėkmės priežastis – šios valstybės įtakos integraciniams procesams mažėjimas Rusijos valdančiojo elito kaitos kontekste.

Pažymėtina, jog į valdžią atėjus V. Putinui, Baltarusijos vaidmuo dvišalių Rusijos ir Baltarusijos santykių kontekste ėmė keistis. Minėtą B. Jelcino laikais vyravusią poziciją „pirmiausia įgyk sąjungininką bei įtaką tam tikroje teritorijoje ir tik po to ieškok santykių vystymo perspektyvų“ akivaizdžiai ėmė keisti jai priešinga opinija – „pirmiausia reikia kurti tinkamą tarptautinę sanklodą, o sąjungininkus ir būtinas teritorijas bus galima įgyti šio proceso eigoje“.

Naujasis Rusijos valdantysis režimas, didesnį dėmesį skirdamas regioninės integracijos procesams, būtiniems siekiant plėsti Rusijos galią toliau nei artimiausia kaimynystė, iš esmės patvirtino prielaidą, kad Baltarusija tėra tik vienas iš daugelio Rusijos strateginių tikslų realizavimo „svertų“. Dėl šios priežasties į Baltarusiją imta žvelgti ne kaip į išskirtinį, o kaip į vieną iš daugelio Rusijos sąjungininkų – Rusijai Sąjunginės valstybės kūrimo procesas tapo veikiau priemone, padedančia legitimuoti jos strateginę politiką bei išlaikyti Baltarusijos paramą Rusijos strateginių tikslų realizavimo procese.

Peržengtos ekonominių ir politinių interesų ribos. Remiantis šiuo aiškinimu, iš dalies papildančiu pirmuosius du, viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl integraciniai procesai stringa, yra tai, kad Sąjunginės valstybės klausimas jau seniai peržengė abiejų valstybių politinių ir ekonominių interesų ribas, tuo pačiu tapdamas pagrindu neretai bereikšmei oficialių valstybių pareigūnų retorikai. Kitaip sakant, šis ryškiu progresu nepasižymintis tęstinis procesas yra tapęs instrumentu tiek Rusijos, tiek Baltarusijos pasitelkiamu siekiant savų tikslų, kurie nebūtinai sutampa su siekiu kurti bendrą valstybę. Natūralus rezultatas – susiformavęs perdėtas bendros valstybės kaip reikšmingos dvišalių Rusijos ir Baltarusijos santykių raidos perspektyvos įvaizdis bei vis mažėjanti tiek visuomenės, tiek abiejų valstybių politinių sluoksnių atstovų parama integraciniam procesui. Tokiu būdu bendros Rusijos-Baltarusijos valstybės kūrimo procesas gali būti įvardintas kaip artimas politiniam žaidimui, kuriame „pergalė“ nei vienai pusei (bent jau iki šiol) nebuvo ir vis dar nėra objektyviai būtina.

Šių aiškinimų kontekste objektyviai galimomis galima laikyti kelias (bendro turinio) įžvalgas. Pirmiausia neginčijamu galima laikyti teiginį, kad strateginiu požiūriu abipusiai naudingas Sąjunginės valstybės kūrimo procesas pasižymėjo ir tebepasižymi akivaizdžiu Rusijos primatu. Per visą integracijos procesą, trunkantį daugiau nei dešimtmetį, kurio pabaiga artimiausiu metu vargu ar yra galima, Baltarusijos įtaka nei iš toli nepriartėjo prie Rusijos įtakos minėtam procesui. Tiksliau pasakius, Baltarusijos pozicijos svoris minėtame procese pasižymėjo akivaizdžia regresija: po B. Jelcino, Rusijos prezidentu tapus V. Putinui, o tuo pačiu pakitus ir Rusijos tarptautinės politikos prioritetams, Baltarusijos vaidmuo bendros valstybės kūrimo procese net sumažėjo.

Tokiu būdu galima teigti, kad pagrindinis vaidmuo dvišalių santykių konstravimo procese (kuriamos bendros valstybės pagrindu) ir toliau turėtų tekti Rusijai.

Sąjunginės valstybės perspektyvos

Akivaizdu, kad Rusijai bendros valstybės kūrimo su Baltarusija vizija yra veikiaus priemonė, padedanti legitimuoti šios valstybės strateginę politiką, kurios įgyvendinimas bent jau šiuo metu yra galimas ir be Sąjunginės valstybės. Tokiu būdu, įvertinant akivaizdžiai dominuojančią Rusijos poziciją integracinių procesų kontekste, tenka pripažinti, kad bendros valstybės greito sukūrimo perspektyvos atrodo blankiai. Bent jau tol, kol Rusiją valdys dabartinis, plačiau nei „artimiausia kaimynystė“ žvelgiantis prezidentas V. Putinas, ryškių pokyčių minėtame procese tikėtis vargu ar derėtų.

Taip pat pagrįstų dvejonių gali kilti ir dėl Sąjunginės valstybės kūrimo masto, t.y. dėl to, kiek integraciniai procesai bus laikomi abipusiai naudingais, todėl bus tęsiami. Nors tiksli šio proceso išdava šiuo metu yra sunkiai nuspėjama, jau dabar galima teigti, kad visiška Rusijos ir Baltarusijos politinių ir ekonominių sistemų integracija nebūtų priimtina nei vienai valstybei. Todėl integracinių procesų pabaiga ir rezultatai didele dalimi priklausys nuo Rusijos pozicijos Sąjunginės valstybės klausimu kaitos ir valdančiojo A. Lukašenkos režimo gebėjimo manipuliuoti (ar kitaip įtakoti), o taip pat ryžto priimti Rusijos poziciją minėtu klausimu.

Jau šiuo metu aišku, kad, kalbant apie Rusijos-Baltarusijos valstybę kaip galimą valstybių sąjungą, kalba eina apie viršvalstybinį darinį su žymiu suverenitetu pasižyminčiais subjektais, kurio formacija dėl jau minėtų priežasčių dar turėtų užtrukti.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (32)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (86)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras