Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Nauji humanitarinės intervencijos terminai

2009 04 16

Vokietijoje nacionalinis interesas jau nebėra tabu įsitraukti į karinius veiksmus užsienyje. Tai leidžia mąstyti apie humanitarinę intervenciją, tačiau Vokietija ir Jungtinės Valstijos turėtų dar sykį pagalvoti apie atsakomybę ir resursus, reikalingus tokiems įsipareigojimams. Sunku prisiminti, kada Vokietijoje vyko politiniai debatai šia tema, nes ji buvo ignoruojama ir Berlyno politikų, ir visuomenės, nors prezidentas Horstas Kėleris komentavo neramumus Kongo Demokratinėje Respublikoje. 2008 metų lapkritį H.  Kėleris teigė, kad „jei mes laikome rimtomis vertybes, kurias giname, europiečiai turi būti pasirengę dislokuoti karius, kad sustabdytų žudynes“. Ragindamas Europą imtis veiksmų, H.  Kėleris nevaidino svajonių pilies moralisto. Tiesą sakant, jo kvietimas galimai intervencijai, kurią vykdytų ES kariai, derėjo su Europos įsipareigojimais Jungtinėms Tautoms Afrikoje, kurie buvo vykdomi ne iki galo, dvejojant arba neįgyvendinami visai. O Jungtinių Tautų generalinis sekretorius viešai ragino Europos Sąjungą dislokuoti karius Konge. Vokietijoje vis dar vyksta diskusija, ar reikia, o jeigu taip, tai kaip dalyvauti tarptautinėse stabilizavimo operacijose.

Tai nereiškia, kad ES karinis įsitraukimas Konge būtinai turi baigtis karių išlaipinimu. Tai galėtų būti tiesiog, pavyzdžiui, padidinta logistinė parama, geresnė įranga ir pan. Visgi Vokietijos visuomenė, regis, sutaria, kad šalis negali leisti įsitraukti į tokią nenuspėjamą krizę. Standartinis šios pozicijos paaiškinimas yra, kad Vokietijos karinės pajėgos pasiekė veiklos efektyvumo limitą, todėl reikia skubios diskusijos, kaip Vokietija susitvarkys su didėjančiais tarptautiniais reikalavimais ilgesnį laiką ir kokių resursų tai gali pareikalauti. Auga opozicija Vokietijos įsipareigojimams Afganistane.

Per savo rinkimų kampaniją tada dar kandidatas į prezidentus Barakas Obama nurodė, kad Europos šalių kariniai ir finansiniai įsipareigojimai galėtų būti didesni. Tai sunervino kai kuriuos Vokietijos atstovus. Debatuose apie dalyvavimą tarptautinėse misijose svarbiausias kriterijus buvo nacionalinis interesas. Tačiau kaip bebūtų apibrėžtas, jis negali būti vienintelis pagrindas spręsti, ar dalyvauti intervencijose užsienyje. Tarptautinė valstybių bendruomenė ir iš principo kiekviena šalis atskirai ilgai pritarė fundamentaliam įsipareigojimui įsikišti, kai vyksta šiurkštūs žmogaus teisių pažeidimai, net jei jų prevencija nežada ekonominės ar geopolitinės naudos.

Pagal 2009 m. balandžio 13 d. „Spiegel Online International“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (93)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras