Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  G-20 susitikimas Londone – svarbus žingsnis tarptautinės ekonomikos gaivinimo kelyje (2)

Aivaras Bagdonas, VU TSPMI doktorantas
2009 04 17

http://www.businessoffashion.net/category/daily-digestBalandžio 2 d. Londone surengtas vadinamosios Dvidešimties grupės (G-20) susitikimas nepateisino skeptikų lūkesčių. Jame „įžiebta vilties kibirkštis“, kad tarptautinė bendruomenė pagaliau ima vienyti savo jėgas kovai su vis didesnį pagreitį įgaunančia pasauline ekonomikos krize.

Dar susitikimo išvakarėse savaitraštis „Newsweek“ rašė, kad „jeigu Didžiajam dvidešimtukui nepavyks susitarti dėl praktinių ekonominės krizės įveikimo priemonių, kiekvienai valstybei ir toliau iš recesijos liūno teks kapstytis savo jėgomis“. Šį scenarijų, nors renginyje dalyvavusių valstybių vadovams vienybės (įvairiais su ekonominės krizės įveikimu susijusiais klausimais) ir stigo, pagrįstai galima laikyti atmestu. Tai liudija ir susitikime priimti iki šiol neregėto masto ekonominiai sprendimai.

Priimtas bendras ilgalaikių veiksmų planas

Susitikime vyravusios trys pagrindinės temos – ekonomikos atkūrimo priemonių koordinavimas, finansų sistemos reguliavimas ir tarptautinė prekyba – atsispindi ir renginio pabaigoje priimtame bendrame komunikate (jo tekstą galima rasti internete adresu <http://www.londonsummit.gov.uk/en/summit-aims/summit-communique/>). Šio dokumento turinys vertintinas kaip priemonių, kurias ketinama taikyti siekiant pažaboti pasaulinę ekonomikos krizę, rinkinys. Jį galima apibrėžti ir kaip bendrą ekonominių veiksmų planą, kuriuo ketinama remtis siekiant šio tikslo. Glaustai svarbiausius dokumento akcentus būtų galima nusakyti maždaug taip:

  • Atkurti ekonominį augimą ir darbo vietas. Siekiant šio tikslo, ketinama taikyti platų spektrą fiskalinių ir monetarinių priemonių, padėsiančių išsaugoti esamas darbo vietas ir kurti milijonus naujų.
  • Atgaivinti paskolų sektorių kaip vieną iš pagrindinių tarptautinės finansų sistemos komponentų. Sustojusius kreditų srautus planuojama „išjudinti“ teikiant paramą bankams ir kitoms finansinėms institucijoms, svarbioms gaivinant tarptautinę paskolų sistemą.
  • Griežtinti tarptautinės finansų sistemos stebėseną ir šiai sistemai taikomus apribojimus, kad būtų atkurtas pasitikėjimas ja. Numatyta sukurti naują instituciją – Finansinio stabilumo tarybą (Financial Stability Board), kuri kartu su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) turėtų vykdyti tarptautinės ekonominės sistemos monitoringą ir imtis „išankstinio perspėjimo“ vaidmens, taip pat pritaikyti kontrolės priemones toms finansinėms institucijoms ir rinkoms, kurioms jos iki šiol nebuvo taikomos, reformuoti saugiklių sistemą, taikomą kapitalo srautams bankų sistemose, peržiūrėti finansinės paramos kitiems ūkio subjektams schemas ir kt.
  • Stiprinti tarptautines finansų institucijas siekiant rasti išeiti iš susidariusios ekonominės padėties ir išvengti panašių krizių ateityje. Šiuo tikslu nutarta TVF ir kitoms institucijoms skirti 1,1 trilijono JAV dolerių (832 mlrd. eurų), būtinų visuotinei ekonomikai gaivinti. Taip pat nuspręsta iki 250 mlrd. JAV dolerių (185 mlrd. eurų) padidinti TVF kredito ribą sunkumų patiriančioms valstybėms, tęsti Pasaulio banko reformą, dėl kurios sutarta dar 2008 m. spalį, ir imtis kitų būtinų priemonių.
  • Skatinti investicijas ir tarptautinę prekybą, kartu ribojant protekcionizmo galimybes. Susitarta vengti naujų ekonominių barjerų, galinčių kliudyti tarptautinės prekybos atsigavimui, ir imtis kitų būtinų fiskalinių priemonių. Pasaulio prekybos organizacija įpareigota įvardyti ir viešai sugėdinti tuos, kurie griebiasi protekcionizmo. Taip pat nuspręsta kuo greičiau užbaigti Dohos derybų raundą (pasaulio ekonomika turėtų pasipildyti dar 150 mlrd. JAV dolerių).
  • Skatinti tarptautinės ekonomikos atsigavimą. Šio tikslo ketinama siekti, be jau minėtų priemonių, taikant ir paramos trečiojo pasaulio valstybėms instrumentus – pagalbą šių valstybių prekybai, skolų nurašymą ir kt. Be to, numatyta skirti tiesioginę finansinę 50 mlrd. JAV dolerių (37 mlrd. eurų) paramą vargingiausių pasaulio valstybių socialinės apsaugos, prekybos ir ekonominės plėtros skatinimo programoms.

Persilaužimas tarptautinės ekonomikos gaivinimo kelyje

Kaip pasakė JAV prezidentas Barackas Obama, šiame G-20 susitikime pasiektus susitarimus galima vadinti „persilaužimu siekiant pasaulinės ekonomikos atsigavimo“. Pirma, šiame renginyje susitarta dėl tarptautinės ekonomikos bei politikos praktikoje precedento neturinčių žingsnių pasaulinei ekonomikai gaivinti (institucinių reformų, finansinės paramos masto ir kitų aspektų). Antra, platus priimtų sprendimų turinys, pradedant tiesiogine finansine parama besivystančioms šalims ir baigiant griežtesne tarptautinės finansų sistemos kontrole, patvirtina „didžiųjų“ ryžtą tarptautinėje ekonomikoje susidariusią padėtį taisyti iš pagrindų ir tai bendromis jėgomis bandyti daryti jau artimiausiu metu. Galiausiai, trečia, būtina paminėti ir didelę susitikime priimtų sprendimų praktinę vertę. Nors panašiuose ekonominiuose forumuose neretai pasitaiko formalių įsipareigojimų, šįkart priimti įgyvendinami, tarptautinės ekonominės sistemos realijas atitinkantys sprendimai. Todėl Londone vykusiame Dvidešimties grupės susitikime priimti nutarimai turi nemenką potencialą gaivinant pasaulio ekonomiką vidutinės trukmės ir ilgalaikėje perspektyvoje. Šią prielaidą puikiai atspindi ir greiti rezonansiniai pokyčiai tarptautinėse rinkose iškart po susitikimo.

Į G-20 sprendimus tarptautinių rinkų dalyviai reaguoja teigiamai

Dvidešimtuko grupės susitikimo poveikis įvairioms pasaulio rinkoms buvo pastebimas jau balandžio 3 dieną. Informacinio portalo <http://www.uk.reuters.com/> duomenimis, investuotojams teigiamai įvertinus Londone priimtus sprendimus, JAV akcijų rinkos apyvarta gerokai šoktelėjo. Panaši padėtis susiklostė ir Vakarų Europos, Azijos, Lotynų Amerikos bei Australijos akcijų rinkose. Bene labiausiai brango bankų akcijos, taip pat kilo automobilių gamintojų akcijų kainos ir kt. Antrąją balandžio savaitę daugumos akcijų rinkų apyvarta sumažėjo, tačiau išliko stabili.

Po dvidešimties įtakingiausių valstybių susitikimo pabrango ir nafta. Portalo <http://www.marketnews.lt/> duomenimis, „Brent“ naftos kaina Londono tarptautinėje naftos biržoje balandžio 3 d. pakilo iki 50,84 JAV dolerio (37,62 euro) už barelį. Kitą penktadienį, t. y. balandžio 10 d., ši kaina jau siekė 53,12 JAV dolerio už barelį (39,3 euro).

Tokią akcijų ir naftos rinkų reakcija laikytina investuotojų pasitikėjimo G-20 susitikime priimtais sprendimais pavyzdžiu. Taigi – ir viena iš tikėtino ceteris paribus laipsniško vartojimo ir kitų mainų, būtinų tarptautinei ekonominei pusiausvyrai atkurti, augimo prielaidų.

Vietoje išvadų

Balandžio 2 d. Londone Dvidešimties grupės priimtų sprendimų paketą, skirtą kovai su pasauline ekonomine krize, pagrįstai galima laikyti pasverta, griežta ir plataus praktinio užmojo ekonomine priemone.

Vis dėlto ją vadinti „greito veikimo panacėja“ tarptautinei ekonomikai būtų klaidinga. Įvertinant kompleksinę ir išties sudėtingą tarptautinės ekonominės sistemos prigimtį, tai veikiau svarbus žingsnis vidutinės trukmės ar net ilgalaikiame procese, kurio sėkmė priklausys tiek nuo šių, tiek nuo vėlesnių ekonominių ir politinių tarptautinio lygmens sprendimų praktinio įgyvendinimo ir, žinoma, sėkmės.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 2)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras