Vamzdis kaip užsienio politika (4)
Prof. Vytautas Landsbergis, Europos Parlamento narys 2009 04 23
Pasisakymas Baltijos Europos intergrupėje
Norėčiau pateikti keletą pastabų, kurias reikėtų suvokti kaip klausimus kiekvienam žmogui ir kiekvienai vyriausybei, ne tik Gazpromui, kuris yra Rusijos vyriausybės ir jos užsienio politikos dalis.
Iš suinteresuotos verslo grupės Nord Stream esame gavę daugybę paaiškinimų ir atsakymų daugiau, negu pastarąjį dešimtuką su spalvotais paveikslėliais, tačiau atsakymo į 2008 m. liepos 8 d. Europos Parlamento rezoliuciją ligi šiol nepateikta. Tame Europos dokumente yra daug pageidavimų ir klausimų, į kuriuos reikėtų atsižvelgti arba atsakyti dar prieš statybos darbams paliekant suverenią Rusijos teritoriją ir įžengiant į tarptautinę jūrą, kurioje smarkiai paliestų jos dugną ir vandenis, turinčius savų srovių ir pažeidžiamų vietų.
Tame dokumente buvo keliama daug klausimų, išties svarbių Europos tautoms, kurioms atstovaujama Europos Parlamente, bet visa tai greičiausiai liko Nord Stream deramai neapžvelgta, išskyrus Gazprom pataisų pluoštą pateiktą su vokiečių parlamentarų parašais likus vos porai dienų iki galutinio balsavimo Visumos posėdyje.
Toks arogantiškas ignoravimas būdingas Rusijos politikos stiliui, ir tai patvirtina, kad Nord Stream yra pirmiausiai dabartinės Rusijos valdžios projektas ir tikslas.
Sąvokų supainiojimas neva Europos Vadovų Taryba pritarusi pačiam projektui, ne tik idėjai irgi būdingas Rusijai.
Dar viena didžiulė visų būsimų viešųjų ryšių bėda buvo pati pradžia, o taip pat bendras fonas, kai Rusijos interesai stumiami visame pasaulyje naudojant globalinį kyšininkavimą. Jau vien buvusio kanclerio G. Schroederio interesų konfliktas rodo, kad Nord Stream nėra išimtis iš tokios praktikos. Tai verčia abejoti bet kuriuo Nord Stream užsakytu ir jų iš anksto apmokėtu (100 milijonų eurų) poveikio aplinkai vertinimu, kaip tik prieš Europos Parlamentui pareikalaujant tikrai nepriklausomos ekspertizės.
Smarkiai abejotina, ar tie 100 milijonų būtų sumokėti, jeigu vertinimas neatrodytų visiškai palankus įmonei.
Jau nekalbant apie tai, kad nėra jokių aplinkosauginių garantijų, kas galėtų tvirtai pareikšti žinoma, ne Gazprom'as, kad Rusijos laivynas nebus atsiųstas saugoti vamzdyno tarptautiniuose vandenyse, paversdamas juos jau nebe tarptautiniais, o aneksuotais: juk panašūs žingsniai buvo žengti, ir tai dabar vyksta Juodojoje jūroje.
Grėsmė tarptautiniam saugumui kyla ne tik aplinkos lygmeniu, bet ir kaip galimas karinis politinis spaudimas. Todėl į tai reikėtų žiūrėti labai rimtai, nors jokia vyriausybė ne tik Rusijos ir Vokietijos dar į tai nesureagavo.
Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga. |