Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  JAV ir Kuba: naujų santykių pradžia?

Jurgita Laurinėnaitė
2009 04 24

Balandžio 17–19 dienomis Trinidade ir Tobage įvyko abiejų Amerikos žemynų valstybių vadovų susitikimas. Jame buvo nemažai kalbama ir apie JAV ir Kubos santykių pokyčius. Dar per prezidento rinkimų kampaniją 2008-aisiais Barackas Obama minėjo, kad JAV politika Kubos atžvilgiu turi būti peržiūrėta, o susitikimo metu jis sakė esąs pasirengęs sutikti su Kubos prezidento Raulio Castro siūlymu pradėti tiesiogines derybas su JAV vyriausybe. Nors beveik pusę amžiaus trunkančio embargo klausimu B. Obama lieka griežtas, jis siūlo keliavimo bei pinigų pervedimo į Kubą permainas.

JAV taikomas embargas Kubai trunka jau nuo 1962-ųjų. Paskutinį kartą su embargu susijęs įstatymas JAV buvo priimtas 1996 m.: vadinamasis Helmso-Burtono aktas uždraudė importuoti kubietiškas prekes ir naudoti iš Kubos atsivežtas žaliavas savo gaminiuose, taip pat buvo uždrausta JAV prezidentui keisti šį įstatymą be Kongreso patvirtinimo. Iki Helmso-Burtono akto embargo Kubai klausimas priklausė išimtinai prezidento diskrecijai.

Tai yra viena iš priežasčių, kodėl B. Obama negali savarankiškai skelbti dekreto, panaikinančio iki šiol Kubai taikomus prekybinius apribojimus. Tačiau keliems dabartinio JAV prezidento siūlomiems pakeitimams Kongreso patvirtinimas nėra būtinas. B. Obama siekia tesėti savo pažadus – jis nori leisti iš Kubos kilusiems amerikiečiams lankytis Kuboje kartą per metus neribojant jų viešnagės laiko ir nedraudžiant išleisti saloje iki 179 dolerių per dieną. G. W. Busho administracija buvo sugriežtinusi reikalavimus iki dviejų savaičių pasisvečiavimo šalyje ne dažniau kaip kas trejus metus. Be to, į salą galėjo vykti tik tie išeiviai iš Kubos, kurie joje turėjo tiesioginių giminaičių. B. Obamos siūlymu galinčiųjų vykti sąrašą norima išplėsti.

Taip pat prezidentas ketina panaikinti piniginių perlaidų į Kubą apribojimus. G. W. Busho prezidentavimo metais perlaidos negalėjo viršyti 300 dolerių vienam namų ūkiui kartą per metų ketvirtį. Teigiama, kad šio apribojimo panaikinimas Kubai gali atnešti apie milijardą dolerių papildomų įplaukų per metus.

Nors apie kubietiškų prekių embargo panaikinimą artimiausiu metu kalbėti tikriausiai neverta, kiti žingsniai JAV ir Kubos santykių atšilimo politikoje galėtų būti leidimas visiems amerikiečiams laisvai keliauti į Kubą, specialiojo pasiuntinio Kubos reikalams paskyrimas bei neprieštaravimas Kubos narystei Amerikos valstybių organizacijoje. Tačiau tokia draugiška politika gali nepatikti kai kuriems politiškai gana gerai organizuotiems išeiviams iš Kubos, besitelkiantiems Floridos valstijoje.

Kubos amerikiečiai iki šiol garsėjo dideliu sankcijų, kurias JAV taiko Kubai, palaikymu. Nuo Fidelio Castro režimo į Floridą pabėgę kubiečiai niekaip negali pamiršti senų nuoskaudų ir iki šiol yra įsitikinę, kad vienintelė galimybė pakeisti diktatūrinį salos režimą yra kuo griežtesnė Kubos izoliacija, kuri taip pablogintų padėtį šalyje, kad broliai Castro būtų priversti daryti nuolaidas ir galiausiai „atsiverstų“ į demokratiją.

Vis dėlto jaunoji Kubos amerikiečių karta savo požiūrį yra linkusi keisti. Anot paskutinių tyrimų, 55 proc. išeivių iš Kubos pasisako prieš embargą (2007 m. tokių tebuvo 42 procentai). Iš šių skaičių galima spėti, kad JAV politika, penkiasdešimt metų taikyta Kubos atžvilgiu, jau laikoma atgyvenusia, nenusisekusia ir todėl turi būti keičiama.

Šiandien JAV yra kone vienintelė valstybė pasaulyje, vis dar taikanti Kubai prekybos suvaržymus. Visų pirma JAV keistai atrodo Lotynų Amerikos kontekste, nes praktiškai visos šio regiono valstybės yra atnaujinusios santykius su Kuba. Pasak Brazilijos prezidento Lulos da Silvos, JAV taikomas embargas Kubai yra anachronizmas. Šiandien Kuba mezga sėkmingus santykius ne tik su Lotynų Amerika, Rusija ar Kinija, bet ir su Europos Sąjunga, todėl užsitęsusi izoliacijos taktika, taikoma amerikiečių, nesiderina su dabartine pasauline situacija.

Keistai atrodo ir tai, kad JAV, kaltindamos Kubą antidemokratiniu valdymu, savo pačios piliečiams varžo judėjimo laisvę. Amerikiečiai, Kuboje neturintys giminaičių, į šią salą turistiniais tikslais vykti paprasčiausiai negali. Jokių panašių apribojimų netaikoma, pavyzdžiui, Šiaurės Korėjos atžvilgiu, nors demokratijos ten, švelniai tariant, tikrai ne daugiau nei Kuboje, o kur dar branduolinio ginklo grėsmė.

Embargo šalininkai tokius argumentus mėgina atsverti teiginiu, kad sankcijų negalima panaikinti jau vien todėl, kad nebuvo sulaukta jokių ryškesnių Kubos režimo pokyčių ir kokios nors lengvatos tik įrodytų, jog broliai Castro gali siekti savo tikslų, patys nerodydami jokių geranoriškumo ženklų. Tačiau ženklai jau rodomi, ir tą pripažįsta pati valstybės sekretorė Hillary Clinton: „Nuo tada, kai Raulis Castro perėmė valdžią Kuboje, buvo imtasi kai kurių mažų priemonių, kurios gali pagerinti Kubos žmonių gyvenimą.“ Tiesa, šiuos pirmuosius žingsnius H. Clinton įvardijo kaip labai smulkius, palyginti su tuo, ką dar reikėtų padaryti. Tikėkimės, kad, siekiant išsivaduoti nuo praėjusių laikų anachronizmų, abiejų pusių žingsniai, nors ir maži, bus žengiami ne atgal, o į priekį.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras