Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Turkijos ir Armėnijos suartėjimas bei taikos Kaukaze galimybės (1)

Jonas Motiejūnas
2009 04 27

Armėnijos ir Turkijos santykiuose jaučiamas atšilimas. Didelis žingsnis į priekį yra jau vien tai, kad abi pusės pagaliau pradeda kalbėti viena su kita.

Praėjusią savaitę (balandžio 22-ąją) šių šalių atstovai paskelbė, kad jiems pavyko susitarti dėl būsimo plano, kaip normalizuoti tarpusavio santykius. Dokumentas paskelbtas Šveicarijoje, kuri tarpininkavo normalizuojant dviejų kaimynių santykius.

95 žodžių abiejų šalių pareiškime, paskelbtame po plano paskelbimo, konkrečios informacijos labai nedaug. Jame tik teigiama, kad šalys „pasiekė susitarimą, kuris leis normalizuoti tarpusavio santykius abiem pusėms priimtinais būdais“.

Sunku pasakyti, ką tai reikš praktikoje. Kai buvo rašomas šis straipsnis, nieko daugiau apie susitarimą nebuvo žinoma. Tačiau politikos komentatoriai patį žingsnį laikė labai svarbiu.

Turkija nutraukė santykius su Armėnija ir uždarė sieną 1993 metais, protestuodama prieš Armėnijos karą su Azerbaidžanu ir defacto Kalnų Krabacho – Azerbaidžano teritorijos, kurioje gyvena daugiausia armėnai – užėmimą. Planas, dėl kurio susitarė abi valstybės, numato grąžinti santykius bent į tą padėtį, kuri buvo iki Armėnijos ir Azerbaidžano karo. Tai praktiškai reikštų Armėnijos ekonominės blokados pabaigą.

Kaukazo regionas yra ne mažesnis „gyvačių kamuolys“ nei Balkanai. Papildomai įtampą regione kelia ir tai, kad kai kurios Kaukazo valstybės, sakykim, Azerbaidžanas, yra turtingos gamtos išteklių – naftos ir dujų. Kitos, kaip, pavyzdžiui, Gruzija ar Armėnija, užima strateginę padėtį tuos išteklius eksportuojant į Vakarus. ES planuoja tiesti „Nabucco“ dujotiekį, kuris, aplenkdamas Rusiją, leistų transportuoti regiono dujas į Europos Sąjungą. JAV taip pat turi strateginių interesų regione, todėl Kaukazo stabilumas yra tai, ko nori Vakarai. Tačiau Maskva visiškai nesuinteresuota prarasti gamtos išteklių pardavimo Europos Sąjungai monopolijos ir aplinkkelių statybos. Rusijos ir Gruzijos karas didele dalimi kilo dėl šių Rusijos ir Vakarų interesų susikirtimo. Beje, Maskva savo tikslą pasiekė ir šiuo metu Rusijos tankai stovi apie 40 kilometrų nuo Tbilisio.

Tačiau kaip tik šis karas paskatino santykių tarp Armėnijos ir Turkijos pasikeitimą. Turkija žengė pirmąjį žingsnį, puikiai suprasdama, kad ginčijantys dėl tolimos bei ne taip tolimos praeities skriaudų galima daug ką prarasti ateityje. Pirmasis neformalus abiejų šalių vadovų susitikimas įvyko pernai rudenį Jerevane, kartu stebint Turkijos ir Armėnijos futbolo komandų susitikimą.

Santykių atšilimas sulaukė labai palankios JAV reakcijos. Praėjusią savaitę, vos paskelbus naujųjų santykių planą, Baltieji rūmai pareiškė, jog „ilgalaikė Jungtinių Valstijų pozicija buvo ir lieka ta, kad santykių normalizavimą tarp dviejų šalių būtina pasiekti be jokių išankstinių sąlygų ir nevilkinant“.

Baltieji rūmai, nesvarbu, kas būtų valdžioje, nuolat susiduria su nesantaikos tarp Jerevano ir Ankaros keliamomis problemomis. Visų pirma armėnų diasporos JAV lobistai nenuilstamai reikalauja, kad JAV pripažintų Pirmojo pasaulinio karo metais vykdytas armėnų žudynes Osmanų imperijoje genocidu. Turkija šią istorinę problemą vertina labai skaudžiai, ir genocido pripažinimas nepaprastai stipriai pablogintų JAV ir Turkijos santykius. Dėl prieš šimtą metų vykusių žudynių JAV gali prarasti rimčiausią savo sąjungininkę regione – Turkiją. Beje, dabartinis Amerikos prezidentas Barackas Obama per rinkiminę kampaniją pažadėjo šį žingsnį žengti. Nors B. Obama ir vykdo visus savo pažadus, vargu ar jam užteks ryžto šiam JAV strateginių interesų neatitinkančiam žingsniui. JAV prezidento vizitas Turkijoje sulaukė daug simpatijų ir pagyrų. Viešėdamas B. Obama padarė aiškią užuominą, kad jis armėnų žudynių tikriausiai neįvardins kaip genocido, jei Armėnijos ir Turkijos derybos pajudėtų į priekį.

Be abejonės, Ankara tikisi, kad derybų su Armėnija pradžia ir planuojami žingsniai ateityje sustabdys JAV nuo genocido pripažinimo.

Armėnų žudynių klausimu Turkijos ir Armėnijos požiūris radikaliai skiriasi.

Armėnijos istorikų skaičiavimu, 1915–1923 metais vykęs genocidas nusinešė pusantro milijono armėnų gyvybę ir buvo sąmoningai Turkijos valdžios organizuotas siekiant atsikratyti nacionalinės ir religinės mažumos. Turkijos istorikų skaičiavimu, žuvo apie 600 tūkstančių armėnų, bet tai buvo ne genocidas, o neišvengiamas valdžios atsakas į armėnų sukilimą, kuris neatsitiktinai sutapo su į Turkiją besiveržiančios Rusijos kariuomenės puolimu.

Geriausias sprendimas būtų šį klausimą palikti istorikams, kitaip dviejų valstybių susitaikymas yra neįmanomas.

Tačiau istorinės problemos nėra vienintelė regiono bei santykių tarp Turkijos ir Armėnijos bėda.

Kol nebus išspręstas Kalnų Karabacho klausimas, ilgalaikė taika Kaukaze neįmanoma. Azerbaidžano reakcija į Turkijos ir Armėnijos derybas buvo labai stipri – atvirai buvo reiškiamas nusivylimas Turkijos veiksmais, kurie Baku buvo suprasti kaip išdavystė ir Azerbaidžiano izoliacija.

Azerbaidžiano susirūpinimas yra pagrįstas, nes Turkija buvo vienintelė Vakarų valstybė, vienareikšmiškai pasisakiusi prieš Armėnijos įvykdytą Kalnų Karabacho aneksiją. Baku baiminasi, kad suartėjus Armėnijai ir Turkijai bus užmiršta, jog Azerbaidžianas prarado didelę dalį teritorijos. Beje, Armėnijos veiksmai okupuojant dalį Azerbaidžano – Kalnų Karabachą – prieštarauja tarptautinei teisei.

Turkijos ir Armėnijos dialogas turėtų suteikti daugiau galimybių Karabacho konfliktui išspręsti, juolab kad matyti aiškių ženklų iš Vašingtono, raginančių Baku ne baimintis, o paremti stabilumo siekius regione.

Tačiau Karabachas yra toks įsisenėjęs skaudulys, o tarptautinės bendruomenės tarpininkavimas iki šiol buvo toks bejėgis, kad neatmestina, jog Karabacho problema gali sugriauti naujų santykių Kaukaze kūrimą. Juolab kad Kaukaze yra ir kitų politinių žaidėjų, sakykim, Maskva, kuri mėgsta naudoti taktiką „skaldyk ir valdyk“.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (29)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (82)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras