Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Euroatlantinės organizacijos
 
  Rusijos integracijos į NATO teks palaukti (3)

Aivaras Bagdonas, VU TSPMI doktorantas
2009 04 28

Šiaurės Atlanto aljansui priklausančių valstybių atstovų (tiek dabartinių, tiek buvusių) keleto paskutinių mėnesių retorika leidžia kalbėti apie švelnėjančią kai kurių valstybių narių opoziciją dėl Rusijos integracijos į šią organizaciją.

Dar sausio 12 d. buvęs Vokietijos užsienio reikalų ministras Joschka Fischeris, duodamas interviu dienraščiui „The Guardian“, pareiškė, kad Vakarai turėtų stengtis į įvairių tarptautinio lygmens saugumo (taip pat ir energetinio) klausimų sprendimo procesą įtraukti ir Rusiją. Siekiant tuo sudominti šią valstybę, jai galėtų būti pasiūlytas „reikšmingesnis vaidmuo NATO, neatmetant ir visavertės Rusijos narystės Aljanse galimybės“. Kovo 31 d. Lenkijos užsienio reikalų ministras, vienas iš kandidatų į NATO generalinio sekretoriaus postą Radoslawas Sikorskis pareiškė, kad Rusija turi galimybę tapti NATO nare. Pasak jo, šios valstybės narystė Aljanse galėtų būti parama Vakarų valstybėms sprendžiant daugelį tiek pasaulinių, tiek senojo žemyno problemų. Taip pat tai būtų reikšmingas stimulas demokratijos plėtrai pačioje Rusijoje. Rusijos narystės NATO galimybės neatmetė ir Lietuvos ambasadorius prie NATO Linas Linkevičius. Kovo 27 d., duodamas interviu portalui delfi.lt, diplomatas pareiškė, kad Šiaurės Atlanto sutartis teoriškai leidžia Rusijai tapti Aljanso nare. Vis dėlto pirmiausia reikia „įgyvendinti nemažai reformų ir sulaukti politinio sprendimo“.

Šie ir keletas kitų pavyzdžių, viena vertus, liudija, kad Rusijos narystės Aljanse klausimas tampa aktualia politine priemone ieškant sprendimo įvairiais tarptautinio ir regioninio saugumo aspektais. Tačiau šis argumentas nepašalina kliūčių, dėl kurių trumpalaikėje ir vidutinės trukmės perspektyvoje Rusijos integracija į NATO vargu ar yra galima.

Kliūtys Rusijos integracijai į NATO

Pirma, kad būtų pradėtas Rusijos integracijos į NATO procesas, būtinas politinis Aljanso sprendimas šiuo klausimu, kitaip sakant, būtina, kad šiam procesui pritartų pirmu smuiku organizacijoje griežiančios JAV ir kitos NATO valstybės. To pasiekti šiuo metu greičiausiai nebūtų įmanoma.

Dar kovo 4–5 d. Briuselyje vykusiame neformaliame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime pasitvirtino prielaida, kad Aljansas santykių su Rusija klausimu nėra vieningas. Bendras sprendimas atnaujinti dar 2008 m. rugsėjį nutrūkusį dialogą su Rusija tąkart priimtas dėl aktyvių JAV ir keleto kitų organizacijos senbuvių pastangų įtikinti šiai idėjai nepritariančias nares (pirmiausia – Lietuvą ir Čekiją). Susitikime taip pat paaiškėjo, kad JAV, Didžioji Britanija ir kai kurios kitos Aljanso valstybės šiuo metu yra linkusios pritarti tik dialogo su Maskva stiprinimui per Rusijos ir NATO dvišalę tarybą ir šios nuostatos nėra linkusios keisti. Tai yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl NATO valstybių pasiūlymo Rusijai pradėti integracijos į Aljansą procesą greitu metu tikėtis nereikėtų.

Antra, jei Rusija ir įgytų galimybę siekti narystės organizacijoje, ji turėtų įgyvendinti daugybę reformų. Kaip žinome, šalys kandidatės turi atitikti nustatytus narystės Aljanse kriterijus. Atstumas tarp kandidatėms į NATO tradiciškai keliamų reikalavimų ir praktinio Rusijos pasirengimo juos įgyvendinti tebėra didelis.

Pasak JAV senatoriaus Johno McCaino kovo 23 d. išplatinto pranešimo spaudai, Rusija iki šiol neatitinka demokratinio valdymo reikalavimų, t. y. vieno iš esminių stojimo į Šiaurės Atlanto organizaciją kriterijų. Taip pat būtinos esminės šalies reformos politinėje, ekonominėje, saugumo, karinėje, informacijos, teisinėje ir kitose srityse. Todėl, net ir priėmus sprendimą Rusiją pakviesti į Aljansą (žinoma, jei ši valstybė sutiktų pradėti integracijos procesą), tikėtina, kad jos prisijungimui prie NATO būtinų reformų įgyvendinimo procesas gerokai užtruktų.

Trečia, ir pačios Rusijos strateginėje vizijoje integracija į Aljansą nėra laikoma vienu iš siektinų tikslų. Šiuo metu Rusijai, bent jau formaliai į NATO žvelgiančiai kaip į „šaltojo karo palikimą, praradusį turėtą galią ir įtaką ir nebe tokį galingą kaip anksčiau“ (taip ir panašiai Aljansą apibūdina įvairūs šios valstybės politinio elito atstovai), integracija į šią organizaciją reikštų savanorišką „nusileidimą“ Vakarų blokui. Viena vertus, dėl to, kad Rusija turėtų vykdyti NATO palankią politiką – įgyvendinti reformas remdamasi Aljanso keliamais reikalavimais, peržiūrėti savo užsienio politiką ir kt. Tai šiai valstybei nebūtų naudinga strateginiu požiūriu. Kita vertus – ir dėl to, kad Rusija yra linkusi plėtoti savo sukurtą „NATO atitikmenį“, t. y. Kolektyvinio saugumo sutarties organizaciją, kurios geopolitiniai interesai nuo NATO siekių ženkliai skiriasi. Dėl šių priežasčių tikėtina, kad Rusija ir toliau sieks didinti savo įtaką NATO, likdama už narystės Aljanse ribos. Kitaip sakant, sieks savo strateginių tikslų kaip valstybė ne narė – per dvišalę Rusijos ir NATO tarybą bei kitais integracijos į Aljansą nereikalaujančiais būdais.

Išvados

Apibendrinant galima remtis NATO generalinio sekretoriaus Jaapo de Hoopo Scheferio mintimi, išsakyta dar prieš NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje kovo 4–5 dienomis. Pasak jo, NATO reikia Rusijos, o Rusijai reikalinga NATO. Nors tarp jų ir esama skirtumų, šie santykiai per svarbūs, kad jų būtų galima nepaisyti.

Taigi Rusija ir Šiaurės Atlanto organizacija yra neabejotinai viena kitai svarbios ieškant sprendimų įvairiais saugumo ir kitais reikšmingais tarptautinio lygmens klausimais. Tačiau net ir po truputį šylant Maskvos ir Briuselio santykiams tikėtis greitos Rusijos integracijos į NATO nederėtų. Reikšmingi tarptautinės politikos indikatoriai leidžia teigti, kad toks šių dvišalių santykių raidos scenarijus trumpalaikėje ir vidutinės trukmės perspektyvoje nebūtų naudingas nė vienai pusei. Todėl Rusijos integracija į NATO, jei ir galima, tai tik ilgalaikėje perspektyvoje.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 3)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras