Šią savaitę Amerikos prezidentas Barackas Obama minėjo savo valdymo šimtadienį. Gyventojų apklausos rodo, kad daugiau negu du trečdaliai amerikiečių palankiai vertina prezidentą. Tai nemenkas laimėjimas šiomis dienomis, kai šalis vis labiau grimzta į recesiją, žmonės nerimauja dėl ateities.

Prezidento populiarumą labiausiai lemia vidaus politika. Bet B. Obama nepaprastai daug dėmesio skyrė užsienio politikai. Būdamas senatoriumi jis nerodė didesnio susidomėjimo tuo, kas vyksta už Amerikos ribų, bet tai prabanga, kurios negali sau leisti Amerikos prezidentas. Ypač šiomis dienomis, kai Amerika yra įklimpusi į du karus, o pasaulio ūkio krizė reikalauja koordinuotų veiksmų.

Pirmosiomis savo kadencijos dienomis B. Obama aiškiai atsiribojo nuo atgrasiausių prezidento Geroge`o W. Busho politikos elementų. Jis davė įsakymą uždaryti Gvantanamo kalėjimą ir slaptas Centrinės žvalgybos organizacijos bazes. Pirmąjį interviu televizijai B. Obama davė arabų palydovinei televizijai „al Arabiya“, pasakė, kad Jungtinės Valstijos daro klaidų, bet nėra musulmonų priešas. B. Obama išreiškė ryžtą tartis su Iranu. Jei Iranas atgniauš savo kumštį, jis matys mūsų ištiestą ranką, sakė B. Obama. Jis stengiasi „perkrauti“ santykius su Rusija, Kuba, net Venesuela, išjudinti Izraelio ir palestiniečių derybas.

Daugelis sveikina visus šiuos žingsnius, laiko juos rimtu mėginimu pakeisti Amerikos įvaizdį, atkurti Amerikos prestižą ir autoritetą pasaulyje. Bet ambicingi B. Obamos planai sulaukė ir nemažai kritikos. Kai kurie mano, jog B. Obamos užsienio politika kenksminga Amerikai. Esą B. Obama perdaug stengiasi visiems įtikti. Jis kalba apie Vašingtono klaidas, žada įsiklausyti į kitų nuomones, ne kartą atsiprašė už ankstesnę Vašingtono politiką. Esą joks kitas prezidentas užsienyje taip dažnai nekritikavo savo pirmtakų politikos, nuo jos taip aiškiai neatsiribojo.

Kritikai pažymi, kad nors B. Obama mini Amerikos trūkumus, bet, kreipdamasis į musulmonus, nekalba apie žmogaus teisių pažeidimus jų šalyse. Susitikęs su Venesuelos prezidentu Hugo Chavezu, B. Obama neminėjo Venesuelos teikiamos paramos Kolumbijos sukilėliams. Nuogąstaujama, kad B. Obamos lankstumas ir draugiški gestai skatins tokius Amerikos oponentus kaip Iraną, Šiaurės Korėją ir Kubą reikalauti dar daugiau nuolaidų. Esą net ir sąjungininkai nerodo tinkamos pagarbos. Pažymima, kad kaip tik prieš B. Obamos kelionę į Europą, Europos Sąjungai pirmininkaujančios Čekijos ministras pirmininkas Mirekas Topolanekas pavadino JAV ūkio atgaivinimo planą „keliu į pragarą“. NATO šalys, kaip ir anksčiau, atsisako siųsti daugiau karių į Afganistaną.

Jei dešinieji kritikai laiko B. Obamą silpnu prezidentu, nepajėgiančiu tinkamai ginti Amerikos interesų, kairieji mano, kad jis nepakankamai energingai keičia JAV politiką. Kandidatuodamas į prezidentus, B. Obama pažadėjo, kad jis atvirai įvardys turkų įvykdytą armėnų genocidą per Pirmąjį pasaulinį karą, bet šiomis dienomis tenkinosi kalbėti apie armėnų ištrėmimą ir masinį jų žudymą. Jis nutylėjo, kas juos žudė. B. Obamos komanda esą vyniojo reikalus į vatą, reaguodama į Izraelio veiksmus. Užsienio reikalų ministrė Hillary Clinton palestiniečių būstų naikinimą pavadino „nenaudingu“ veiksmu.

Šimtas dienų – per trumpas laikas daryti platesnes išvadas apie B. Obamas politiką. Nežinia, ar jam pasiseks pagerinti santykius su musulmonais, ar pastangos pradėti dialogą su priešais bus veiksmingos, ar tik skatins Amerikos oponentus elgtis įžūliau, ar jam pasiseks pagerinti ryšius su Rusija. Aišku tik tai, kad jis sulauks kritikos iš dešinės ir kairės. Kiek ta kritika pagrįsta, ko gero paaiškės tik jo kadencijos pabaigoje.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.