Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Lietuva
 
  Strateginių problemų ir VSD kompetencijos voratinklis (2)

Darius Varanavičius, politologas, žurnalo „Valstybė“ redaktorius
2006 09 08

Ilgamečio Valstybės saugumo departamento (VSD) darbuotojo Vytauto Pociūno žūtis Baltarusijoje ir atskiros šio įvykio versijos jau keletą savaičių yra įvairių Lietuvos žiniasklaidos priemonių naujiena nr. 1. Šia paslaptinga mirtimi domisi prokurorai, dabartiniam VSD vadovui Arvydui Pociui tenka aiškintis aukščiausiems šalies pareigūnams, o Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) netgi nutarė atlikti atskirą tyrimą, kuriame dar didesnę intrigą turėtų sukurti šią savaitę komiteto nariams bei kai kuriems žurnalistams atsiųstas anoniminis elektroninis laiškas. Pastarajame, kaip pranešė žiniasklaida, gausu užuominų apie vidinę VSD betvarkę, kas savaime turėtų koncentruoti NSGK tyrimą ties A. Pociaus asmeniu bei artimiausia jo aplinka.

Jei Lietuvoje būtų gausu principingų parlamentinių tyrimų bei jų sąlygotų sankcijų pavyzdžių, tuomet galėtume tik pasidžiaugti tokia Seimo NSGK iniciatyva, nes kai kurie VSD veiklos aspektai, visų pirma susiję su svetimų valstybių kapitalo koncentracija Lietuvos energetikos sektoriuje, jau senokai kėlė abejonių. Užtenka priminti, pavyzdžiui, „Williams“ pabėgimo iš Lietuvos istoriją, „Mažeikių naftos“ akcijas, kartu su Lietuvai nenaudingais įmonės valdymo įgaliojimais parduodant kompanijai „Jukos“. Tuometinio VSD vadovo Mečio Laurinkaus aiškinimai, jog saugumas nieko nežinojo apie amerikiečių sandėrį su Michailu Chodorkovskiu, švelniai tariant, metė šešėlį ant departamento, kuris sėkmingai ilgėjo su kiekvienu didesniu ar mažesniu vietiniu politiniu skandalu, kuomet girdėdavosi pakankamai argumentų, jog VSD, su savo „pažymų“ taktika, yra tapęs atskirų politikų kovos įrankiu.

Tačiau žinant faktą, jog A. Pocius yra buvęs sovietų KGB rezervo karininkas ir tai, kad beveik visiems šalies politikams tai nesukėlė abejonių, kuomet minėtas asmuo buvo skiriamas VSD vadovu, kažin ar galima tikėtis produktyvios Seimo NSGK veiklos šioje istorijoje. Vadinasi ir minėtas elektroninis anonimo laiškas galėjo būti paprasčiausiu bandymu nukreipti Seimo narių ir žiniasklaidos dėmesį ta linkme, kuria vystant tyrimą didžiosios problemos, kurias, beje, tyrė ir V. Pociūnas, vėl liktų nuošalyje.

Minėtos problemos, visų pirma, susijusios su Rusijos interesais neprarasti savo ekonominės ir politinės įtakos buvusiuose Maskvai pavaldžiuose regionuose, persekiojo Lietuvą nuo pat 1990-ųjų, tačiau reikia aiškiai pripažinti tai, kad Vladimiro Putino atėjimas į valdžią Rusijos poziciją bei jai ginti naudojamas priemones padarė kur kas agresyvesnėmis. Tuo tarpu mūsų saugumiečiai ar jų informuojami politikai, per pastaruosius metus nei karto neskambino pavojaus varpais dėl ekspansyvaus Rusijos politinių tikslų realizavimo ekonominėmis priemonėmis.

Kuomet Ukrainai, o iš dalies ir Vengrijai bei Austrijai šių metų pradžioje buvo užsuktas dujų kranelis, Lietuvos VSD lyg ir neteikė jokių pažymų. Tokia pati ramybė išliko ir kilus Kremliaus nesutarimams su Tbilisiu, kurio euroatlantinės integracijos siekius Vilnius remia itin atvirai.

Tuo tarpu kitą savaitę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, ketinantis viešėti Kaliningrade, dalyvaus didelių pajėgumų keltų linijos Baltijskas-Ust-Luga atidaryme, kurio metu vyks ir pirmasis parodomasis 36 vagonų pakrovimas bei transportavimas. Kaip praneša Rusijos naujienų tarnybos, devyni iš šių vagonų bus su Rusijos Baltijos laivyno kariniais kroviniais. Ko gero, nereikia papildomai kartoti, jog šią akciją Kremlius puikiai išnaudos pabrėždamas, jog nebėra toks priklausomas nuo traukinių tranzito per Lietuvą. Tačiau Lietuvos politikų tarpe minėta naujiena nesukėlė jokio rezonanso kaip ir greitai pamiršta geležinkelio atkarpos Kena-Kybartai remonto idėja. Tuo tarpu už visą Rusijos naftos eksportą atsakingos valstybinės kompanijos „Transneft“ vadovybė pareiškė, jog tariami remonto darbai naftotiekyje „Družba“ gali tęstis net keletą metų, kas reiškia, jog bent du metus Mažeikiams teks tenkintis tik brangesne, jūra gabenama nafta.

Deja, tačiau tokių strateginės svarbos klausimų mūsų Seimo NSGK negvildena. Gali būti, jog ir dėl to, kad ir pats VSD nesugeba arba nėra suinteresuotas teikti specifinę analitinę medžiagą minėtais klausimais. Čia labai pravartu prisiminti, jog kadaise, kuomet Prezidentas Rolandas Paksas V. Pociūno pastangomis buvo informuotas apie galimą tranzitinio projekto „2K“ žalą šalies nacionaliniam saugumui, būtent VSD vadovo pavaduotojas Darius Jurgelevičius įtikino tuometinį šalies vadovą, jog pateikta pažyma yra klaidinga. Tai savaime turėjo reikšti, jog departamentas neturi vieningos pozicijos ir jame susikerta skirtingi interesai, dalį kurių galbūt formuoja verslas.

Taigi galima tik konstatuoti, kad kažin ar koks nors ad hoc Seimo NSGK tyrimas, kuriam pradėti, pasirodo, reikia didžiulės žmogiškosios nelaimės, privers bent jau dalį Lietuvos politikų konstatuoti, jog ekonominė Rusijos ekspansija pietvakarių kryptimi yra ne kokia nors mistika, o šiandienos realybė, kuri Lietuvai pasireiškia, pavyzdžiui, jau šią žiemą apie 40 proc. pakilsiančiomis šildymo kainomis. Kita vertus, ne tik nekompetencija gali lemti tokį trumparegiškumą. Tai gali būti ir nesuinteresuotumo rezultatas. O ši problema, savo ruožtu, jau kyla iš to, jog kadaise, dar tik klojant laisvės pagrindus, nebuvo ryžtasi griežtai desovietizacijai, ko pasėkoje KGB rezervistas gali vadovauti netgi šalies saugumui.

Galima tik priminti, jog sėkmingų sovietinio kadrinio palikimo atsisakymo pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Pažvelkime į šiandieninę Čekiją, palyginkime tenykščių politinių skandalų skaičių su Lietuvos politine virtuve ir padarykime savas išvadas.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 2)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (33)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras