Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Kirgizijos rusifikacija

2009 05 07

Kirgizija išsiskyrė iš kitų regiono valstybių gerai išsilavinusia visuomene, vertinančia demokratiją ir laisvę. Tik šiuo metu viskas kardinaliai pasikeitė.

Sibiro vėjas pučia per Kirgizijos šalį. Tai daugumos analitikų traktuojama kaip rusifikacijos procesas – Kirgizija panašėja į Rusiją. Šalyje palaikoma demokratinė išorė, tačiau politinė sistema linksta link prezidentinės diktatūros, kur šalies valdžios elitas neteisėtais ir brutaliais būdais tildo opozicijos balsą.

Egzistuoja kita šios rusifikacijos pusė – Kremliaus įtaka aiškiai auga. Ilgą laiką Rusijos investicijos buvo sveikintinos ir sklido Kirgizijoje, tačiau šiuo metu Maskvos įtaka šalyje tapo akivaizdi – šalies prezidentas susitarė dėl virš 2 milijardų JAV dolerių ekonominės paramos iš Kremliaus. Ekonominės paramos paketas sutapo su šalies prezidento Kurmanbeko Bakijevo sprendimu uždaryti JAV karinę bazę, vieną pagrindinių postų jungtinėms karinėms pajėgoms Afganistane. Amerikiečių karinės bazės išlaikymas šalyje taip pat turėjo visą laiką ekonominį interesą.

Visgi ši rusifikacija nereiškia, kad Kirgizija visiškai pasiduoda Rusijos įtakai. Centrinės Azijos šalių lyderiai išmoko, kaip išlaikyti subtilų balansą. Kirgizija, buvęs SSRS užkampis, šiuo metu yra tarptautinių JAV, Rusijos, Kinijos ir tokių regioninių veikėjų kaip Turkija, Iranas, Pakistanas ir Indija interesų susikirtimo vieta.

JAV karinės oro bazės dislokavimas Kirgizijoje rodo, kaip lengvai Centrinėje Azijoje gali būti žaidžiami geopolitiniai žaidimai. Amerikiečiai įgijo karinę bazę, kai reikėjo vykdyti karines operacijas Afganistane prieš talibų pajėgas. Praėjus aštuoneriems metams bazė iki šiol lieka šalyje.

Sovietmečiu Kirgizija buvo tokia saugi zona, kad puikiai tiko slaptiems ginkluotės sistemų bandymams. Šiuo metu šalis tapo agresyviai besiplečiančių JAV karinių interesų vieta. Tiek Rusijai, tiek Kinijai tokie amerikiečių veiksmai nepatiko. NATO palaikė JAV interesus ir veiksmus, o pats K. Bakijevas neturėjo aiškios pozicijos –  išlaikyti ar pašalinti karinę bazę iš savo šalies teritorijos, jis mėgo priimti sprendimą to naudai, kas pasiūlys aukščiausią kainą. Šiuo metu didžiausią kainą pasiūlė Kremlius, tačiau tikėtina, kad ateityje viskas gali pasikeisti.

K. Bakijevas, valdantis šalį po vadinamosios „Tulpių revoliucijos“, iškelia du svarbiausius dalykus – nuolatinis turtinės gerovės sau ir savo artimiausiai aplinkai kūrimas ir savo galios bei valdžios konsolidavimas. Per ketverius metus K. Bakijevas ėmėsi priemonių įtvirtinti ekonominę laisvę šalyje, tačiau pagrindinės investavimo galimybės atiteko žmonėms iš jo aplinkos. Taip pat K. Bakijevas priėmė nedidelę Konstitucijos pataisą, pagal kurią buvo sustiprintos parlamento galios, tačiau valdžią perdavė savo šalininkams.

Opozicija pamažu konsoliduojasi, tačiau pats K. Bakijevas puikiai suvokia galimo pavasarinio maišto, per kurį pats pateko į valdžią, pavojų. Ar įmanoma antroji „Tulpių revoliucija“? Atrodo, kad kol kas sąlygos tam nėra tinkamos. Visgi blogėjanti ekonominė situacija – tiek dėl finansinės krizės, tiek dėl paties K. Bakijevo vykdytos ekonominės politikos – paskatino šalies prezidentą paskubinti prezidento rinkimų datą. Jie vyks liepos mėn. Tai bus vienas svarbiausių testų K. Bakijevui.

Pagal 2009 m. balandžio mėnesio „Foreign Policy“ informaciją parengė Kristina Puleikytė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (29)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (82)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras