Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Energetika
 
  „Gazprom“ Tolimojoje Šiaurėje mažina pajėgumus ir atleidžia darbuotojus (4)

Julija Malyševa
2009 05 08

Jamalo pusiasalyje, esančiame už poliarinio rato, išgaunama daugiau kaip pusė Rusijos dujų. Anksčiau čia „Gazprom“ sėkmingai įsisavindavo naujus telkinius, o darbuotojai gaudavo dosnius priedus prie atlyginimo už darbą „Tolimosios Šiaurės sąlygomis“. Bet, matyt, ir stambiausią valstybinę Rusijos kompaniją jau palietė ekonominė krizė. Dukterinę „Gazprom“ gavybos kompaniją „Gazprom Dobyča Jamburg“ (per 25 tūkst. darbuotojų) dar 2006 m. vasarą ėmė skaldyti į smulkesnes įmones ir perpardavinėti jas į privačias rankas. Dabar Tiumenės apskrities Jamburgo gyvenvietės darbuotojai yra apimti nevilties. Daugiau negu 800 žmonių verčiami pereiti dirbti pas naująją savininkę – kompaniją „Strojgazkonsalting“ (SGK). Darbo užmokestis sumažės tris kartus, gyventi naujasis darbdavys siūlo buitiniuose vagonėliuose. Visus, kurie nesutinka, stengiasi nelegaliai atleisti, o į jų vietas grasina priimti pigesnius išeivius iš Vidurinės Azijos arba Moldovos ir Ukrainos.

Jamburgo gyvenvietė yra 350 km nuo Naujojo Urengojaus. Žmonės ten nuolat negyvena, jie atvažiuoja į pamainą. Po dviejų mėnesių darbo jie mėnesiui grįžta namo, o paskui – vėl važiuoja dirbti į pamainą. 2008 m. vasarą kelių remonto valdybą, kurioje vien tik Jamburge darbuojasi 1200 žmonių, pašalino iš „Gazprom Dobyča Jamburg“, o po poros mėnesių paskelbė parduodą. Darbuotojus, kurie remontavo kelius ir statė tiltus prižiūrėdami „Gazprom“ infrastruktūrą, įvardijo kaip dirbančius nepagrindinėje veikloje. Tiesa, pačioje gyvenvietėje apie tai buvo sužinota gerokai vėliau – 2009 metų vasario pradžioje. „Mes nepatenkinti, kad mums nepranešė prieš 2 mėnesius, jog pasikeis savininkas. Kodėl mums nepritaikė straipsnio dėl etatų mažinimo? Žinoma, „Severgazkonsaltig“ vadovybė tokio pasipriešinimo nesitikėjo. Liaudis sukilo. Norėjo užblokuoti telkinį. Vėliau suprato, kad geriau nepažeisti įstatymo, ir ėmė rašyti laiškus“, – pasakoja iniciatyvinės grupės atstovas Sergejus Kuznecovas.

Kompanijai „Strojgazkonsalting“ (SGK)  vadovauja jordanietis Zijadas Manasiras. Jis seniai dirba Rusijos rinkoje. Internetinėje Rusijos žiniasklaidoje per pastaruosius metus buvo kelios publikacijos, skirtos jo kapitalo struktūros tyrimams. Pasak publikacijų, „Strojgazkonsalting“ holdinge dirba apie 27 tūkst. žmonių. Nors krizė, į kompaniją priimami nauji darbuotojai, perkama nauja technika. 2009 metų sausį, kai dėl krizės Rusijoje 150 tūkst. žmonių neteko darbo, SGK kompanija pasamdė 2600 naujų darbuotojų ir toliau priima į darbą vairuotojus, buldozerininkus, ekskavatorininkus, suvirintojus ir montuotojus. Žaliavų kompanijų užsakymai statyti duoda jordaniečio įmonei daugiau kaip 2 milijardus dolerių pelno per metus. Stambiausias užsakovas – „Gazprom“.

Nors praktiškai visi valstybinių korporacijų užsakymai paslaptingu būdu atitenka ne kam kitam, o „Strojgazkonsalting“, vis dėlto visos kompanijos, norinčios gauti rangą, turi pereiti atviro konkurso procedūrą. Jamburgo gyvenvietėje kalbama, kad Z. Manasiras yra „Gazprom“ vadovo Aleksejaus Milerio žentas. Bet pačiame „Strojgazkonsalting“ ši informacija neigiama ir jos autoriui patariama „neplatinti niekuo nepagrįstų gandų“. Nepaisant to, Z. Manasiro duktė mokosi Maskvoje, filmuojasi televizijos seriale „Žurnalistikos fakultetas“ ir važinėja prabangiu automobiliu. Maskvoje apie jordanietį sklinda kitokie gandai: kalbama, kad Zijadas visai ne kompanijos šeimininkas, o tik Rotenbergų šeimos paskirtas. Arkadijus Rotenbergas buvo V. Putino dziudo treneris. Vadinasi, ir pats premjeras suinteresuotas, kad kompanija gautų gerą pelną, nes pajamos kokiu nors būdu gali patekti asmeniškai jam. Bet tai tik gandai. Tikriausiai.

Kai Jamburgo gyvenvietės darbininkams prasidėjo bėdos, apie V. Putiną nebuvo kalbama. Sunkumai prasidėjo, kai 2009 m. sausio 29 d. naujoji kompanijos vadovybė sukvietė darbuotojus į salę viename iš modulių. „Sausio 29 d. atvažiavo naujoji kompanijos vadovybė, kuri laikoma Urengojaus „Jamalmechanizacija“ („Strojgazkonsalting“ padalinys) vadovais, ir paskelbė, kad nuo vasario 1 d. mes visi pereinam į „Strojgazkonsalting“. Kam nepatinka – prašymą ant stalo ir laisvi. Už vartų į jūsų vietą pretenduoja 3–4 tūkstančiai žmonių. Žmonės, žinoma, atsistojo ir išėjo iš susirinkimo“, – pasakoja įvykio liudytojas Sergejus Kuznecovas. „Mums paskelbė, kad visi mes pereinam į „Jamalmechanizacija“ ir gyvensim vagonėliuose be patogumų. Kiekviename kambaryje bus po 4 dviaukštes lovas, tualetas lauke. Dirbti reikės dviem pamainom: kol 8 žmonės miega, 8 žmonės dirba – vadinasi, viename kambaryje faktiškai gyvena 16 žmonių. Atlyginimą mums nurėžia trigubai“, – pasakoja profsąjungos atstovė Nadiežda Konakova.

Naujieji „Jamburggazinvest“-„Strojgazkonsalting“ šeimininkai tikrai turėjo priežasčių sumažinti darbuotojams atlyginimus: „Gazprom“ 20 proc. sumažino įkainius savo rangovams. Nuo 2009 metų sausio 1 d. siekiant optimizuoti AAB „Gazprom“ įvedė mažesnį koeficientą 0,8 sąmatinėms statybos išlaidoms, dėl to reikėjo imtis priemonių išlaidoms sumažinti“, – praneša „Strojgazkonsalting“ spaudos tarnyba. O per neoficialų pokalbį vadovybei artimas šaltinis pridūrė, kad, be šito, iš jų reikalaujama darbų apimtį padidinti 10 procentų, o jeigu sutartis nebus vykdoma, rangovams gresia didžiulės baudos. Jeigu „Gazprom“ sumokėjo mažiau pinigų, vadinasi, reikia taupyti. Medžiagoms ir mašinoms nusprendė netaupyti. O štai darbuotojų sąskaita sutaupyti lengviau – nusprendė jiems taikyti valandinį darbo apmokėjimą.

Patys pamainininkai pasakoja, kad anksčiau bazinis jų atlyginimas būdavo nuo 11 iki 17 tūkstančių rublių už 150–170 valandų per mėnesį (su priedais išeidavo apie 60 tūkstančių rublių), o dabar darbininkai gaus 5–6 tūkstančius (apie 20 tūkstančių su priedais) už 300 valandų per mėnesį, tai yra 3 kartus mažiau. Tokie atlyginimai, palyginti su Šiaurės kainomis, visai nedideli. 60 tūkstančių Tolimojoje Šiaurėje – tai maždaug kaip 20 tūkstančių rublių Maskvoje, kuri laikoma vienu brangiausių miestų pasaulyje.

Kai darbininkams paskelbė naujas darbo sąlygas, jie nusprendė nepasiduoti ir pabandyti kovoti už savo teises. Susirinkime jie išrinko iniciatyvinę grupę, į kurią įėjo Jamburgo, Zapoliarnyj ir Korotčajevo gyvenviečių atstovai. Beje, Jordano verslininkui parduoto „Jamburggazinvest“ vadovas Sergejus Zakipnevas kartu su skyrių vadovais dingo dar sausio mėnesį, o buhalterija ir kadrų skyrius perėjo į naują struktūrą. Matyt, dėl to Jamburge labai vėlavo atlyginimai.

Poliarininkai sukėlė didelį triukšmą – rašė į prokuratūrą, abiem prezidentams (buvusiam – Vladimirui Putinui ir dabartiniam – Dmitrijui Medvedevui), kreipėsi į politines partijas – „Vieningąją Rusiją“ ir RFKP. Galbūt dėl to ir dar todėl, kad S. Zakipnevas jau nebegalėjo atstovauti tūkstantinio darbo kolektyvo interesams, poliarininkų ėmė „paisyti“. Tiesa, kartu gyvenvietėje atjungė internetą, o vietinei žiniasklaidai – laikraščiui „Jamburgo pulsas“, Jamburgo televizijai – uždraudė pranešinėti apie konfliktinę situaciją. Jų pranešimuose nėra nė žodžio apie pamainininkų protestus. Federaliniai Rusijos televizijos kanalai išgirdę žodį „Gazprom“... neskubėjo savo žiūrovams pranešti tiesos apie Tolimąją Šiaurę.

Iniciatyvinės grupės atstovus pakvietė į Naująjį Urengojų – derėtis su naująja vadovybe. Derybos truko apie 7 valandas. Pagal susitikimo rezultatus sudarė susirinkimo protokolą. Kai iniciatyvinės grupės atstovai pradėjo skaityti atspausdintą protokolą, jie nustebo suradę jame anksčiau neaptartų punktų. „Bruka mums 77 straipsnio 7 punktą – atleidimą su dviejų savaičių pašalpa.“ Taip buvo bandoma gauti darbo kolektyvo sutikimą dėl atleidimo pagal Rusijos Federacijos darbo kodekso 77 straipsnio 7 punktą, didžiąja dalimi ginantį darbdavio interesus. „Kai pastebėjome naują punktą, mus pradėjo įžeidinėti, sakyti, kad mes – nerimti žmonės.“ Derybininkai į Jamburgą grįžo tik paryčiais.

Kitą dieną visuotiniame susirinkime darbuotojai nusprendė įkurti profsąjungą ir ginti savo teises. „Mes įkūrėme pirminę organizaciją ir įėjome į „Neftegazstroj“ profsąjungos sudėtį“, – pasakoja Nadiežda Konakova. Dabar jų naujoji profsąjunga reikalauja išlaikyti ankstesnį darbo užmokesčio lygį, su visų priklausančių priedų už darbą Tolimosios Šiaurės sąlygomis išmokėjimu. Antra, gyvenimo sąlygas keisti tik sutikus darbo kolektyvui, o atleisti darbuotojus tik pagal Darbo kodeksą.

Į klausimą – ką daryti, jeigu „Jamburggazinvest“ paskelbs bankrotą, Nadiežda Konakova atsakė: esame pasirengę daug kam, bet kol kas veikiame tik pagal įstatymą.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 4)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (29)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (82)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras