Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Maskva ir Groznas palaiko iliuziją, kad karas baigėsi

2009 05 15

Praėjus porai savaičių, kai balandžio 16 d. Rusija nutraukė antiteroristinę operaciją Čečėnijoje, situacija regione mažai pasikeitė. Yra įrodymų, kad nepaisydama to ginkluota opozicija (vadinamieji „jamaats“) tęsia savo veiklą Šiaurės Kaukaze kaip ir prieš operaciją. Tai ne nuolatiniai kariniai veiksmai, bet ginkluoti išpuoliai prieš rusų pajėgas arba tuos, kuriuos opozicionieriai traktuoja kaip bendradarbiaujančius su Maskva.

Kariuomenės pranešimai apie antiteroristinius veiksmus papiktino vietinę Čečėnijos valdžią, kadangi ji pristatė, kad šios operacijos užbaigimas – tai galutinė ir visiška pergalė prieš karinę opoziciją. Iš tiesų vietinius Čečėnijos gyventojus įtikinti pergale prieš terorizmą yra sudėtinga, kadangi beveik trečdalyje respublikos toliau išlieka dalinis antiteroristinės operacijos režimas. Čečėnijos valdžia siekia sukurti taikios teritorijos įvaizdį, iš viešojo diskurso išmesdami tokius žodžius kaip „antiteroristinės operacijos“ ar „karinės grupuotės“. Čečėnijos prezidentas Ramzanas Kadyrovas per interviu Austrijos laikraščiui bandė regioną pristatyti kaip patrauklų užsienio investicijoms ir tikino, kad iki 2012 m. jis galės būti nebesubsidijuojamas Rusijos federalinio biudžeto. Pats R. Kadyrovas siekia išlikti Čečėnijos prezidentu iki 2019 m., kada, pasak jo, regionas taps klestinčia respublika.

Visgi nuo sausio iki gegužės mėnesio regione pastebimas karinių grupuočių suaktyvėjimas. Tai gali būti paaiškinama atsinaujinusiais Rusijos valdžios kaltinimais, kad Gruzija remia čečėnų kovotojus. Šių kaltinimų ašis yra finansinė parama karinėms grupuotėms, gaunama iš Gruzijos ir Azerbaidžano. Gruzijos valdžia šiuos kaltinimus pavadino nepagrįstais.

Panašūs kaltinimai Gruzijai pasirodo periodiškai, kai šios šalies santykiai su Rusija tampa įtempti. Šiuo metu tai susiję su NATO karinėmis pratybomis Gruzijoje ir Rusijos pajėgų dislokavimu pasienyje su Pietų Osetija.

Žmogaus teisių gynimo institucijos pateikė duomenis, kad Čečėnijoje nuo šių metų pradžios iki balandžio mėnesio gerokai išaugo žmonių grobimų „nežinomų karinių struktūrų“. Tai aiškiai parodo, kad teisėsaugos institucijos regione vykdo specialias operacijas. Už žmogaus teises kovojančios grupės „Memorial“ duomenimis, iš 34 pagrobtų žmonių 27 buvo paleisti, o kiti rasti negyvi, dingo be žinios arba uždaryti ikiteisminio sulaikymo įstaigose. Šiais grobimais teisėsaugos institucijos siekia įbauginti vietinius, kurie turi (ar gali turėti) ryšių su karinių opozicinių grupių nariais.

Nors R. Kadyrovo ir Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnai pareiškė, kad žurnalistai gali laisvai patekti į Čečėniją ir jiems negresia pavojus, tarptautinė žmogaus teisių gynimo organizacija „Freedom House“ neseniai paskelbtoje metinėje ataskaitoje Rusiją įvardijo kaip vieną pavojingiausių šalių žurnalistams. Taigi, Čečėnija taip pat lieka nesaugi užsienio žurnalistams.

Dabartinė situacija Čečėnijoje rodo, kad karas ir neramumai regione dar nesibaigė. Groznas ir Maskva toliau žaidžia viešųjų ryšių žaidimus, siekdami suformuoti palankią viešąją nuomonę ir norėdami pritraukti investicijas Čečėnijai atstatyti.

Pagal 2009 m. gegužės 8 d. „North Caucasus Weekly“ informaciją parengė Kristina Puleikytė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras