Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Energetika
 
  Kodėl sudėtinga „Nabucco“ dujotiekiu sujungti Centrinę Aziją su Europa (8)

Komentarai:

Studentas, 2009 05 23 18:08
dar reikia pridurti jog Turkija tikisi saldziu dividendu uz dujotiekio tranzito per savo teritorija - gauti pigesniu duju ir istojimo i ES palankesniu salygu. Vargu ar Es sutiks taip greitai tai ispldyti o duju jau reikes artimiausiu metu.
Be to, mano paskutinemis ziniomis Turkija mieliau rinktusi rusiska vamzdi negu nabuca.

ve, 2009 05 23 15:39
na laisva ar nelaisva rinka ryto europa 80% priklausoma nuo rusu duju vakaru ~30%, bei sekmingai didina cia ES,
ir tai pakankamas spaudimas diversifikuoti, cia nutyleta kad nebuco gali uzpildyti ne tik Turkemnijos + Azerbaiodzano dujom, bet Irano vien tik, IMHO ES turetu tiesti uzsimerkus Nabuco, o kai jau truba bus, atsiras ir dujos, juolab rusai negales visalaik moketi europiniu kainu neatxodia ot kasy turmenams ir kitiems ten (pvz dabar jie moka turkemnams 300$ kai duju kainos ~240$, da ir siap sumazetu rusams galimybe laviruoti tiek geopolitine prasme (kraneliu uzsukimais ar grasinimais uzsukti), tiek kainu prasme
O turkai, kad galetu pratiesti trubas per kaukaza kaunasi del itakos kaukaze su rusais bei iranu, pakolkas rusai ten diktuoja madas, bet turkai perspektyvoje gali persverti balansa i savo puse, vien tik ko vertas taikymasis su armenais


Akivaizdu, kad, 2009 05 22 01:50
Ruskeliai su savo imperialistiniais įgeidžiais ( esą energetinė "super dėržava") jau nusibodo ir ES. Niekas (net ir vokiečiai ar italai) nenori likti priklausomas nuo tik nuo vieno tiekėjo-kremliaus. Taigi bus tiesiami ir kiti dujų vamzdžiai, nors ruskiai garsiai rėkia ir gąsdina. Juokingiausia, kad tokia rusų reakcija tik dar labiau įtikina europiečius ieškoti naujų tiesioginių dujų tiekėjų ir tiesti alternatyvinius vamzdynus

nebus, 2009 05 21 12:25
nebus Nabucco, cia jau seniai aisku, o kalba jie visi kaip visada del kalbu

Studentas, 2009 05 20 17:21
Noreciau kolega patikslinti turbut.
Tose "naujose ES" valstybese apie kurias cia kalbama neegzistuoja "kritiskesnis poziuris" i Rusijos vykdma politika. Sios mazos ir mazai reiksmingos rytu salys yra susiskaldziusios savyje i proamerikietiska ir prorusiska politika. Ar jos "kritiskai" ziures i Rusijos politika viso labo priklauso nuo to kokia politine jega yra uzemusi valdzia.
Tad visgi valstybe linciuoti i vienu ar i kitu gretas nederetu, deretu linciuoti valdzioje esancias politines jegas.


Inga, 2009 05 19 21:09
Egzistuoja tarsi dvi europos, senoji ir naujoji, senbuves nei motais kas vyksta virsnacionaliniu lygiu. Tokios salys kaip prancuzija, italija, vokietija, turi savo vidine sistema, i kuria neisileidzia, tokiu saliu kaip lietuva. Ir gaunasi taip, kad ES kaip institucija vykdo savo teises principais pagrista energetikos politika, isleisdama naujas strategijas, direktyvas. senoji europa vadovaujasi tiktai savo interesais, glauudziai bendradarbiaudama su Rusija, o tuo tarpu lietuva ir kitos panasios tautos, stengiasi nors kiek pakeisti susidariusia padeti,zvelgti kritiskiau i rusijos politika. taigi kaip matyti pacioje sajungoje yra galybe priestaravimu, o tai silpnina ja. tuom naudojasi maskva, per savo " skaldy ir valdyk" politika.

Studentas, 2009 05 18 22:03
Tik pamirsau paklausti - nejaugi Vengrija zaidzia dviguba zaidima ar cia redakcine klaida ?

Studentas, 2009 05 18 22:01
http://www.lrytas.lt/-12423913421241026522-rusija-pasira%C5%A1%C4%97-susitarimus-d%C4%97l-dujotiekio-konkuruojan%C4%8Dio-su-es-nabuco-projektu.htm



tautos sviesuolis Vytautas pasakytu jog vyksta energetini karas, bet akivaizdu jog vyksta "laisvosios rinkos" naturalus procesai.

 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (27)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (81)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras