Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Kada D. Medvedevo ir V. Putino keliai išsiskirs?

Kęstutis Girnius
2009 05 23

Dmitrijus Medvedevas jau metus ir dvi savaites yra Rusijos prezidentas. Apžvalgininkai ir politologai įvairiai vertina jo pasiekimus, valdymo būdą, įtaką, santykius su premjeru Vladimiru Putinu. Klausiama, ar D. Medvedevas tapo savarankišku politiku, ar tebėra V. Putino bernas.

Dar per anksti atsakyti į šį klausimą.

V. Putinas padarė Medvedevą prezidentu, tad, aišku, laiko jį savo žmogumi, patikimu ir paklusniu, kontroliuojamu. Priešingu atveju jis būtų paskyręs prezidentu, taigi ir formaliu savo viršininku, kitą.

Antra vertus, būtų klaida D. Medvedevą laikyti bevaliu V. Putino statytiniu. Tik ambicingas ir veržlus žmogus galėjo taip aukštai pakilti Boriso Jelcino ir V. Putino Rusijoje. Tapimas pirmuoju šalies žmogumi, dalyvavimas aukščiausio lygio susitikimuose tik skatins jo ambicijas. Jo komandą sudaro panašiai ambicingi žmonės, kurie nesitenkins groti antruoju smuiku, tad ragins D. Medvedevą pilnai naudotis visomis teisėmis ir galiomis, kurios jam priklauso.

Nors D. Medvedevas ne kartą kritikavo vyriausybę, taigi V. Putiną, jų santykiai atrodo draugiški, vienas apie kitą kalba pagarbiai. Kitko negalima laukti. Jei ir D. Medvedevas ketintų siekti antros kadencijos ar būtų nepatenkintas V. Putino premjeravimu, jis elgtųsi neprotingai ir neatsargiai, dabar mesdamas iššūkį V. Putinui, kai premjeras tebėra labai galingas. Po kiek laiko V. Putino galia veikiausiai sumažės, ypač jei jam nesiseks veiksmingai įveikti ūkio krizę. Tuomet būtų laikas nustumti V. Putiną į šalį.

D. Medvedevo užsienio politika yra V. Putino politikos tęsinys. Jie vieningai reagavo į konfliktą su Gruzija bei nutarė pripažinti Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybę. Abu ragina JAV atsisakyti priešraketinio gynybos skydo Rytų Europoje, panašiais žodžiais kritikavo Ukrainą per vadinamąjį dujų karą.

Pernai rudenį D. Medvedevas paskelbė pagrindinius Rusijos užsienio politikos siekius, vadinamąją D. Medvedevo doktriną. Ji galėtų būti ir V. Putino doktrina. Nurodoma, kad Rusija gins savo piliečių gyvybę ir orumą „kad ir kur jie būtų“, taip pat verslininkų bendruomenės interesus užsienyje, plės savo interesus draugiškuose regionuose. D. Medvedevas keliauja vienas ir jis mėgsta keliauti. Jis jau aplankė 26 užsienio šalis, Vokietiją – du kartus, Kazachstaną – net tris. D. Medvedevo pastangos sukurti naują saugumo Europoje struktūrą, kuri pakeistų NATO ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją lieka bergždžios. Bet ir jis nelaukė greito Vakarų pritarimo.

Labiau skiriasi jų vidaus politika. D. Medvedevas jau kelis kartus kritikavo vyriausybės darbą, kuri esą per vangiai kovoja su ūkio nuosmukiu. Pasak prezidento, nors jis turi gerus ir draugiškus santykius su V. Putinu, bet tai nereiškia, kad jis turi užmerkti akis ir nematyti problemų. Metų pradžioje D. Medvedevas nepritarė vyriausybės siūlomai baudžiamojo kodekso pataisai, kuri būtų tiek išplėtusi išdavystės, valstybės paslapties ir šnipinėjimo sąvokas, kad valdžia būtų galėjusi kelti bylą bet kuriam kritikui.

D. Medvedevas stengiasi būti labiau prieinamas, susitikti su platesniu žmonių ratu. Jis sukūrė savo tinklalapį, neseniai į Kremlių pakvietė 36 nevyriausybinių organizacijų vadovus, pareiškė, kad jos būtinos Rusijos visuomenės sveikatai. D. Medvedevas susitiko su nepriklausomo laikraščio „Novaja Gazeta“ redaktoriumi, pabrėžė nuomonių įvairovės svarbą žiniasklaidai. V. Putinas neturi gerų žodžių nei nevyriausybinėms organizacijoms, nei žiniasklaidai. Manoma, kad po D. Medvedevo įsikišimo teismas paleido kalinamą „Yukos“ advokatę Svetlaną Bakhminą.

Kritikai tvirtina, jog esminių pokyčių kol kas nebūta. S. Bakhmina paleista, bet „Yukos“ vadovui Michailui Chodorkovskiui keliama dar viena byla. Kremliaus tandemas toliau dirba kartu. Optimistai viliasi, jog jų keliai išsiskirs. Esą būta tiek daug nesusipratimų, kad abu vadovai nutarė, jog reikia rengti detalius jų pokalbių protokolus. Šios žinios patvirtinti neįmanoma.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras