Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Taika Vidurio Rytuose: Obamos „misija neįmanoma“

2009 05 25

Barakas Obama nei atsiriboja nuo Izraelio, nei daro pažangą santykiuose su palestiniečiais. Jis tiesiog siekia priversti abi puses imtis realių darbų ir eiti į priekį.

Iš tiesų, tai, ką bando daryti JAV prezidentas, yra „misija neįmanoma“. Akivaizdu, kad Palestinos problemos sprendimas, kuris buvo diskutuojamas, dėl kurio buvo derėtasi ir kovota daugiau nei amžių, yra labai komplikuotas. Kadangi konfliktas neprasidėjo nuo Gazos ruožo ir Vakarų pakrantės okupacijos, Palestinos valstybės deklaracija okupuotose teritorijose konflikto neišspręstų. Po keturiasdešimties metų okupacijos neįmanomas joks ankstesnio status quo grąžinimas, nes tas ankstesnis status quo ir buvo nesutarimo priežastis.

Netgi „nuosaikių“ palestiniečių išsivadavimo organizacijos narių pasisakymai gali būti vertinami dvejopai. Palestiniečių ambasadorius Beirute gegužės mėnesį televizijoje per interviu teigė, kad dviejų valstybių sprendimas reikštų Izraelio žlugimą, ginklų naudojimas nieko neišspręstų, tačiau politinės derybos be ginklų naudojimo taip pat būtų neveiksmingos.

Nors B. Obama yra naujokas pasaulio politikoje, tačiau nėra diletantas. Jis žino apie vykusius procesus ir abiejų pusių pozicijas. Praėjus 16 metų po susitarimų pasirašymo Osle, Izraelis ir palestiniečiai iššvaistė daug energijos judėjimui į nieką. „Der Spiegel“ reporteris palygino, kad Izraelis žaidžia laimėtojus aklagatvyje, o palestiniečiai – herojus, neturinčius jokių galimybių, kad jiems pasiseks. Abi pusės dalyvauja konferencijose dėl „pasitikėjimą kuriančių priemonių“ (angl. confidence building measures), po kurių vėl organizuojamos kitos konferencijos dėl tolesnių „pasitikėjimą kuriančių priemonių“. Kol atrodydavo, kad abi pusės artėja link susitarimo, amerikiečiai ir europiečiai mokėdavo už konferencijų sales ir kambarius dalyviams nuo iš Oslo iki Anapolio.

Šiuo metu B. Obama nori žinoti, ko Izraelis ir palestiniečiai realiai nori imtis. Užtenka žaidimų, reikia griebti jautį už ragų. B. Obama tik nori, kad abi konflikto pusės išliptų iš savo smėlio dėžių ir pažvelgtų į faktus, t. y. kad yra kažkas, kam nerūpi Izraelis ir palestiniečiai, ir kuris elgiasi gana protingai. Tai – Iranas.

JAV prezidentas niekuo nerizikuoja, siūlydamas derėtis su Iranu: jei Iranas nesiims jokių veiksmų, JAV pakeis savo strategiją. Jei Džordžas Bušas buvo kaubojus minkšta širdimi, tai B. Obama yra geležinis kumštis aksominėje pirštinėje.

B. Obama supranta, kad Iranas nepuls Izraelio. Nepaisant to, kad ajatolos ir mulos nori gyvuoti „pasaulyje be sionistų“ ir ištrinti Izraelį iš žemėlapio, jie nori gyventi prabangoje. O agresija Izraeliui reikštų būtent to patogaus gyvenimo pabaigą, be to, pakankamas jėgos panaudojimo grėsmės palaikymas gali būti tiek pat efektyvus, kiek jėgos panaudojimas. Iranui nereikia atakuoti Izraelio, jam pakanka skleisti grėsmę. Izraelis nežlugs per naktį, bet jį galima palaipsniui ardyti per emigraciją, demoralizaciją ir ekonominį nuosmukį. Kas norės gyventi ar investuoti į šalį, kuri vieną dieną gali būti nušluota nuo žemės paviršiaus?

Būtų gerai, jei B. Obamos strategija įtraukti Iraną suveiktų, ir būtų labai blogai, jei tai nepavyktų.

Pagal 2009 m. gegužės 19 d. „Spiegel Online International“ informaciją parengė Kristina Puleikytė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (93)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras