Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  E. Wayne’as Merry. Atitaisymo nepakanka

2009 05 28

JAV prezidento Barako Obamos administracija pasiūlė atitaisyti santykius su Rusija, t. y. atstatyti buvusius santykius, kurie sugrįžusiems buvusiems Bilo Klintono administracijos pareigūnams reiškia Boriso Jelcino laikus. Ši strategija pasmerkta žlugti, nes Maskva tuos laikus laiko Rusijos silpnumo ir Vakarų, ypač JAV, išnaudojimo simboliu.

JAV ir Rusijos santykiai pablogėjo tiek B. Klintono, tiek Džordžo Bušo valdymo metais. JAV neoliberalus projektas tik paskatino susvetimėjimą su rusais, o vienas blogiausių santykių momentų buvo Kosovo karas. Kitas negatyvus epizodas abiejų valstybių santykiuose – praeitais metais vykęs Rusijos konfliktas su Gruzija. Rugsėjo 11 d. buvo nauja galimybė JAV ir Rusijos santykiams, kuria Dž. Bušo administracija nepasinaudojo.

Vašingtonas traktavo Rusiją kaip pralaimėtoją, tačiau pamiršo, kad ji neliks silpna amžiams.

Dvi pagrindinės problemos riboja JAV ir Rusijos santykius ir jų gerinimą. Pirma, menki ekonominiai ir žmogiškieji ryšiai tarp abiejų valstybių apsunkina bendravimą, iškilus problemoms. Be to, šie santykiai yra labai pažeidžiami išorinių įvykių ir labiau apibrėžiami kaip nesutarimai, o ne bendradarbiavimas. Antra, Maskva santykius suvokia kaip nulinės sumos žaidimą, t. y. Rusijos diplomatijos sėkmė yra JAV nesėkmės, pavyzdžiui, su Iranu ar Venesuela. Tai yra tiek didžiulės asimetrijos pagal realią turimą galią bei įtaką, tiek geografijos asimetrijos tarp abiejų valstybių pasekmė. Geografijos asimetrija reiškia, kad beveik viskas, kas yra daroma amerikiečių Eurazijoje, dažniausiai negatyviai veikia Rusijos interesus. Todėl Maskva baiminasi, kad B. Obamos sėkmingas prezidentavimas gali būti vykdomas jos sąskaita.

Vašingtonas privalo imtis naujos strategijos bendraudamas su Rusija, o ne kartoti tas pačias ankstesnes klaidas. Pirma, JAV turi sumažinti apgalvotus iššūkius Rusijos interesams ir žinoti, kad niekas nebus gaunama dykai. Jei amerikiečiai spaus ar kažko reikalaus, rusai spaus atgal. Toks pat atsakas yra realus. Antra, amerikiečiai turi pripažinti neoliberalizmo žlugimą Rusijoje, Amerikos koncepcija, kokia turėtų būti Rusija, nėra priimtina patiems rusams. Trečia, amerikiečiai turėtų mažai tikėtis tose srityse, kur Rusija turi mažai realios įtakos, pavyzdžiui, Šiaurės Korėjoje, Vidurio Rytuose ar netgi Irane. Ketvirta, amerikiečiai turėtų sukurti pagrindą tvirtam bendradarbiavimui Afganistane ir ginklų kontrolės srityje. Maskva yra daug artimesnė Vašingtonui nei dauguma Europos vyriausybių, sprendžiant Afganistano problemą. Taip pat Rusija yra suinteresuota ir mato pavojus Vidurio Azijoje ir norėtų bendradarbiauti su JAV, tačiau jei bus atlyginta. Šiuo atveju amerikiečiai turėtų suprasti, kad Vidurio Azija yra Rusijos (ir kartu Kinijos) interesų zona.

Branduolinės ginkluotės klausimas yra sudėtingas, bet įvykdomas. Problema – JAV dominavimas nebranduolinės strateginės ginkluotės srityje. Būtent dėl to Rusija negali sutikti su dideliu savo branduolinio arsenalo sumažinimu. Rusai taiko JAV naudotą Šaltojo karo laikų principą – tik pajėgumai, o ne intencijos prisideda prie nacionalinio saugumo.

Iš tiesų B. Obamos administracija norėtų pradėti kurti gerus santykius su Maskva, bet paveldėjo piktoką rusų nepasitikėjimą.

Pagal 2009 m. gegužės 22 d. „The New York Times“ informaciją parengė Kristina Puleikytė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (32)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (86)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras