Ar Baltarusijoje dar veikia mirties būriai?
Viktoras Denisenko 2006 09 04
Skaudi netektis
Tragiška Lietuvos diplomato Vytauto Pociūno mirtis Baltarusijoje sukėlė daug klausimų. Remiantis oficialia kaimyninės šalies pareigūnų versija, konsulato darbuotojas žuvo per nelaimingą atsitikimą, iškritęs iš devinto viešbučio aukšto. Prieš tai jis esą vartojo alkoholio.
Tačiau Lietuvoje tebesvarstoma, kad diplomatas galėjo tapti slaptųjų Baltarusijos ar Rusijos tarnybų auka. LNK televizijos Žinių tarnyba, remdamasi neoficialiais šaltiniais, pranešė apie įdūrimą, aptiktą ant pareigūno kūno, dėl kurio kilmės ekspertai kol kas nesutaria.
Žiniasklaida taip pat iškėlė versiją, kad V. Pociūnas prieš mirtį galėjo būti apnuodytas. Ieškant atsakymo, kokios šios tragiškos žūties aplinkybės, reikėtų atidžiau pažiūrėti į procesus, kurie vyko kaimyninėje šalyje per pastaruosius dešimt metų ir tebevyksta iki šiol.
Stabilumo garantas?
Apie tai, kad Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka labai bijo prarasti valdžią, turbūt neverta net kalbėti. Kaip ir įprasta diktatūrinės pakraipos valstybėse, svarbų vaidmenį mūsų kaimyninės šalies gyvenime vaidina specialiosios tarnybos viena jų išlaikė dar nuo sovietmečio visame pasaulyje gerai žinomą santrumpą KGB.
Specialiosios tarnybos padeda užtikrinti režimo stabilumą. Kokiais būdais jos atlieka savo misiją nėra didelė paslaptis. 2001 metais į viešumą buvo iškelti faktai apie egzistuojantį Baltarusijoje specialų mirties būrį, pašalinantį neįtinkančius A. Lukašenkos režimui žmones.
Pirmi apie tai prabilo buvę Baltarusijos prokuratūros darbuotojai, kuriems pavyko gauti politinį prieglobstį JAV: Dmitrijus Petruškevičius ir Olegas Slučekas.
Tokie faktai buvo išaiškinti tiriant televizijos kanalo ORT operatoriaus Dmitrijaus Zavadskio dingimo bylą.
Apie mirties būrio egzistavimą yra kalbėjęs ir A. Lukašenkos oponentas 2001 metų Baltarusijos prezidento rinkimuose Vladimiras Gončarikas.
Jis net iškėlė į aikštę oficialaus dokumento, kuris byloja apie tai, kad minėtas mirties būrys buvo sukurtas ne be tiesioginio A. Lukašenkos pritarimo, kopiją.
Istorijose apie Baltarusijos mirties būrį neretai minimas specialiosios paskirties dalinys Almaz. Manoma, kad buvę jo karininkai sunaikino apie 30 žmonių, tarp jų ne tik televizijos operatorių D. Zavadskį, bet ir buvusį Baltarusijos vicepremjerą Viktorą Gončarą, buvusį Baltarusijos vidaus reikalų ministrą Jurijų Zacharenką bei verslininką Jurijų Krasovskį. Reikia paminėti, kad dėl šitų nusikaltimų du Almaz karininkai buvo nuteisti ilgiems metams nelaisvės.
Kad ir kaip ten būtų, nužudymai, kurios galima priskirti prie politinių, Baltarusijoje nesibaigia.
Praėjusių metų rudenį buvo nužudytas Vasilijus Grodnikas paskutinio nepriklausomo baltarusiško dienraščio Narodnaja volia (Tautos valia) žurnalistas. Jis rašė politinėmis temomis, kritikavo valdantį režimą. Manoma, kad jo nužudymas yra tiesiogiai susijęs su profesine veikla. Visai gali būti, kad koks nors naujas mirties būrys veikia Baltarusijoje ir šiandien.
Diplomatiniai skandalai
Verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad Baltarusija nėra šalis, jaučianti didelę pagarbą kitų valstybių diplomatams. Patvirtinančių tai pavyzdžių daugybė. Baltarusiją nuolat lydi įvairaus lygio diplomatiniai skandalai.
Dar 1998 metais Minskas kone išvijo užsienio diplomatus iš jų būstinių prestižiniame sostinės rajone Drozdy. Tokie Baltarusijos veiksmai sulaukė didelio tarptautinio rezonanso. Šiuo požiūriu Baltarusijos režimas nedaro nuolaidų net savo pagrindinei partnerei ir sąjungininkei Rusijai.
2005 metais problemų turėjo naujai paskirtas į Baltarusiją ambasadorius Dmitrijus Ajackovas. Jis pateko A. Lukašenkos nemalonėn dėl to, kad leido sau pareikšti keletą kritinių pastabų apie Baltarusijos režimą.
Vis dėlto daugiausia nemalonumų tenka Baltarusijos kaimynių diplomatams ir politikams. Rodos, Minskas įtariai žiūri į kiekvieną oficialų Lietuvos, Latvijos ar Lenkijos atstovą. Toks įtarumas paaiškinamas permainų baime.
Kiekvieną raginimą laikytis tarptautinių demokratijos standartų Baltarusijos režimas vertina kaip grėsmę sau. Bandydamas apginti savo esą pamatines vertybes Minskas nesiskaito nei su užsienio pareigūnų rangais, nei su tarptautinės diplomatijos normomis.
2005 metų žiemą Baltarusija neįleido į savo teritoriją Lenkijos ministro pirmininko patarėjo Michalo Dworszyko. Pasienio punkte patarėjui buvo paaiškinta, kad jis Baltarusijoje nepageidaujamas.
Šių metų kovo mėnesį į panašią situaciją pateko Lenkijos konsulas Gardino mieste Januszas Dombrowskis. Konsulo automobilis buvo blokuotas pasienio punkte. Incidentas kilo dėl to, kad baltarusių muitininkai, nekreipdami dėmesio į diplomatinius automobilio numerius, norėjo jį patikrinti. Atrodo, Baltarusijos pareigūnai apskritai maža ką yra girdėję apie diplomatinę neliečiamybę.
Kaip kitaip galima paaiškinti prieš mėnesį įvykdytą kratą Latvijos ambasados Minske antrojo sekretoriaus bute? Kratos metu iš Reimio Šmito buvo paimta vaizdajuostė. Vėliau per Baltarusijos valstybinę televiziją buvo parodytas neva joje buvęs įrašas dviejų vyrų lytinis aktas. Taip pat buvo pareikšta, kad vienas iš įrašo dalyvių yra pats R. Šmitas.
Latvijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad krata diplomato bute pažeidžia Vienos diplomatinės veiklos konvenciją, o iškeltas į viešumą įrašas yra falsifikuotas. Pasak Latvijos užsienio reikalų ministerijos atstovų, konfiskuotoje vaizdajuostėje buvo fiksuotas Baltarusijos televizijos naujienų įrašas, o pats diplomatas tikriausiai nukentėjo dėl to, kad bendravo su A. Lukašenkos oponentais.
Reikia paminėti, kad 2005 metų sausį panašiais metodais Baltarusijoje buvo susidorota su Čekijos ambasados darbuotoju. Pavlas Krživoglavas buvo apkaltintas tvirkinęs nepilnamečius. Jį išsiuntė iš Baltarusijos. Čekija ėmėsi atsakomųjų veiksmų ir išsiuntė iš Prahos Baltarusijos ambasados darbuotoją.
Čekijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Cyrilas Svoboda pareiškė, kad Baltarusija apšmeižė čekų diplomatą. Pasak jo, skandalas Minskui buvo reikalingas tam, kad jį būtų galima panaudoti savo propagandiniams tikslams.
Ne pirma mirtis
Lietuvos atstovas V. Pociūnas yra ne pirmas diplomatas, kuriam darbas Baltarusijoje tapo lemtingas. Šių metų kovą Gardine nenustatytomis aplinkybėmis sunkiai nukentėjo Lenkijos konsulato vicekonsulas Ryszardas Badońas-Lehras. Jis, kaip įtariama sumuštas, kovo 22-osios rytą buvo rastas be sąmonės savo bute.
Po kelių dienų jo šeimai pageidaujant vicekonsulas buvo pervežtas į Lenkiją. Tačiau balandžio 6 dieną, taip ir neatgavęs sąmonės, jis mirė.
Lenkijos žiniasklaida pranešė, kad R. Badońas-Lehras mirė dėl sužalojimų, patirtų per užpuolimą. O Baltarusija pareiškė, kad vertinti vicekonsulo mirtį kaip smurtinę nėra reikalo, ir priskyrė ją prie nelaimingų atsitikimų.
Savaitraštis "Panorama", http://www.politika.lt/
Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga. |