Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Ar Baltarusijoje dar veikia mirties būriai?

Viktoras Denisenko
2006 09 04

Skaudi netektis

Tragiška Lietuvos diplomato Vytauto Pociūno mirtis Baltarusijoje sukėlė daug klausimų. Remiantis oficialia kaimyninės šalies pareigūnų versija, konsulato darbuotojas žuvo per nelaimingą atsitikimą, iškritęs iš devinto viešbučio aukšto. Prieš tai jis esą vartojo alkoholio.

Tačiau Lietuvoje tebesvarstoma, kad diplomatas galėjo tapti slaptųjų Baltarusijos ar Rusijos tarnybų auka. LNK televizijos Žinių tarnyba, remdamasi neoficialiais šaltiniais, pranešė apie įdūrimą, aptiktą ant pareigūno kūno, dėl kurio kilmės ekspertai kol kas nesutaria.

Žiniasklaida taip pat iškėlė versiją, kad V. Pociūnas prieš mirtį galėjo būti apnuodytas. Ieškant atsakymo, kokios šios tragiškos žūties aplinkybės, reikėtų atidžiau pažiūrėti į procesus, kurie vyko kaimyninėje šalyje per pastaruosius dešimt metų ir tebevyksta iki šiol.

Stabilumo garantas?

Apie tai, kad Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka labai bijo prarasti valdžią, turbūt neverta net kalbėti. Kaip ir įprasta diktatūrinės pakraipos valstybėse, svarbų vaidmenį mūsų kaimyninės šalies gyvenime vaidina specialiosios tarnybos – viena jų išlaikė dar nuo sovietmečio visame pasaulyje gerai žinomą santrumpą KGB.

Specialiosios tarnybos padeda užtikrinti režimo stabilumą. Kokiais būdais jos atlieka savo misiją – nėra didelė paslaptis. 2001 metais į viešumą buvo iškelti faktai apie egzistuojantį Baltarusijoje specialų mirties būrį, pašalinantį neįtinkančius A. Lukašenkos režimui žmones.

Pirmi apie tai prabilo buvę Baltarusijos prokuratūros darbuotojai, kuriems pavyko gauti politinį prieglobstį JAV: Dmitrijus Petruškevičius ir Olegas Slučekas.

Tokie faktai buvo išaiškinti tiriant televizijos kanalo ORT operatoriaus Dmitrijaus Zavadskio dingimo bylą.

Apie mirties būrio egzistavimą yra kalbėjęs ir A. Lukašenkos oponentas 2001 metų Baltarusijos prezidento rinkimuose Vladimiras Gončarikas.

Jis net iškėlė į aikštę oficialaus dokumento, kuris byloja apie tai, kad minėtas mirties būrys buvo sukurtas ne be tiesioginio A. Lukašenkos pritarimo, kopiją.

Istorijose apie Baltarusijos mirties būrį neretai minimas specialiosios paskirties dalinys „Almaz“. Manoma, kad buvę jo karininkai sunaikino apie 30 žmonių, tarp jų – ne tik televizijos operatorių D. Zavadskį, bet ir buvusį Baltarusijos vicepremjerą Viktorą Gončarą, buvusį Baltarusijos vidaus reikalų ministrą Jurijų Zacharenką bei verslininką Jurijų Krasovskį. Reikia paminėti, kad dėl šitų nusikaltimų du „Almaz“ karininkai buvo nuteisti ilgiems metams nelaisvės.

Kad ir kaip ten būtų, nužudymai, kurios galima priskirti prie politinių, Baltarusijoje nesibaigia.

Praėjusių metų rudenį buvo nužudytas Vasilijus Grodnikas – paskutinio nepriklausomo baltarusiško dienraščio „Narodnaja volia“ („Tautos valia“) žurnalistas. Jis rašė politinėmis temomis, kritikavo valdantį režimą. Manoma, kad jo nužudymas yra tiesiogiai susijęs su profesine veikla. Visai gali būti, kad koks nors naujas mirties būrys veikia Baltarusijoje ir šiandien.

Diplomatiniai skandalai

Verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad Baltarusija nėra šalis, jaučianti didelę pagarbą kitų valstybių diplomatams. Patvirtinančių tai pavyzdžių – daugybė. Baltarusiją nuolat lydi įvairaus lygio diplomatiniai skandalai.

Dar 1998 metais Minskas kone išvijo užsienio diplomatus iš jų būstinių prestižiniame sostinės rajone Drozdy. Tokie Baltarusijos veiksmai sulaukė didelio tarptautinio rezonanso. Šiuo požiūriu Baltarusijos režimas nedaro nuolaidų net savo pagrindinei partnerei ir sąjungininkei Rusijai.

2005 metais problemų turėjo naujai paskirtas į Baltarusiją ambasadorius Dmitrijus Ajackovas. Jis pateko A. Lukašenkos nemalonėn dėl to, kad leido sau pareikšti keletą kritinių pastabų apie Baltarusijos režimą.

Vis dėlto daugiausia nemalonumų tenka Baltarusijos kaimynių diplomatams ir politikams. Rodos, Minskas įtariai žiūri į kiekvieną oficialų Lietuvos, Latvijos ar Lenkijos atstovą. Toks įtarumas paaiškinamas permainų baime.

Kiekvieną raginimą laikytis tarptautinių demokratijos standartų Baltarusijos režimas vertina kaip grėsmę sau. Bandydamas apginti savo esą pamatines vertybes Minskas nesiskaito nei su užsienio pareigūnų rangais, nei su tarptautinės diplomatijos normomis.

2005 metų žiemą Baltarusija neįleido į savo teritoriją Lenkijos ministro pirmininko patarėjo Michalo Dworszyko. Pasienio punkte patarėjui buvo paaiškinta, kad jis Baltarusijoje nepageidaujamas.

Šių metų kovo mėnesį į panašią situaciją pateko Lenkijos konsulas Gardino mieste Januszas Dombrowskis. Konsulo automobilis buvo blokuotas pasienio punkte. Incidentas kilo dėl to, kad baltarusių muitininkai, nekreipdami dėmesio į diplomatinius automobilio numerius, norėjo jį patikrinti. Atrodo, Baltarusijos pareigūnai apskritai maža ką yra girdėję apie diplomatinę neliečiamybę.

Kaip kitaip galima paaiškinti prieš mėnesį įvykdytą kratą Latvijos ambasados Minske antrojo sekretoriaus bute? Kratos metu iš Reimio Šmito buvo paimta vaizdajuostė. Vėliau per Baltarusijos valstybinę televiziją buvo parodytas neva joje buvęs įrašas – dviejų vyrų lytinis aktas. Taip pat buvo pareikšta, kad vienas iš įrašo dalyvių yra pats R. Šmitas.

Latvijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad krata diplomato bute pažeidžia Vienos diplomatinės veiklos konvenciją, o iškeltas į viešumą įrašas yra falsifikuotas.  Pasak Latvijos užsienio reikalų ministerijos atstovų, konfiskuotoje vaizdajuostėje buvo fiksuotas Baltarusijos televizijos naujienų įrašas, o pats diplomatas tikriausiai nukentėjo dėl to, kad bendravo su A. Lukašenkos oponentais.

Reikia paminėti, kad 2005 metų sausį panašiais metodais Baltarusijoje buvo susidorota su Čekijos ambasados darbuotoju. Pavlas Krživoglavas buvo apkaltintas tvirkinęs nepilnamečius. Jį išsiuntė iš Baltarusijos. Čekija ėmėsi atsakomųjų veiksmų ir išsiuntė iš Prahos Baltarusijos ambasados darbuotoją.

Čekijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Cyrilas Svoboda pareiškė, kad Baltarusija apšmeižė čekų diplomatą. Pasak jo, skandalas Minskui buvo reikalingas tam, kad jį būtų galima panaudoti savo propagandiniams tikslams.

Ne pirma mirtis

Lietuvos atstovas V. Pociūnas yra ne pirmas diplomatas, kuriam darbas Baltarusijoje tapo lemtingas. Šių metų kovą Gardine nenustatytomis aplinkybėmis sunkiai nukentėjo Lenkijos konsulato vicekonsulas Ryszardas Badońas-Lehras. Jis, kaip įtariama – sumuštas, kovo 22-osios rytą buvo rastas be sąmonės savo bute.

Po kelių dienų jo šeimai pageidaujant vicekonsulas buvo pervežtas į Lenkiją. Tačiau balandžio 6 dieną, taip ir neatgavęs sąmonės, jis mirė.

Lenkijos žiniasklaida pranešė, kad R. Badońas-Lehras mirė dėl sužalojimų, patirtų per užpuolimą. O Baltarusija pareiškė, kad vertinti vicekonsulo mirtį kaip smurtinę nėra reikalo, ir priskyrė ją prie nelaimingų atsitikimų.

Savaitraštis "Panorama", http://www.politika.lt/

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (4)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras