Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Naujoji Lietuvos prezidentė – plieninė magnolija (1)

2009 05 30

Dalia Grybauskaitė yra kieta ir jai reikia tokiai būti.

„Įdomu, bet dėl blogų priežasčių“ – taip šiurkščiai „The Economist“ apibūdina Lietuvos politiką nuo tada, kai šalis atgavo nepriklausomybę. 2004 m. prezidentas Rolandas Paksas buvo nušalintas apkaltos būdu dėl spėlionių apie jo ryšius su organizuotu nusikalstamumu. 2006 m. aukšto rango politikas Viktoras Uspaskichas prašė prieglobsčio Rusijoje, kai jo partijos finansų detalės buvo atskleisti valdžios organams. Ne mažiau skandalingi buvo penkiolika metų atidėliojami naujos atominės jėgainės statymo ar elektros laidų jungties su kaimyninėmis valstybėmis klausimai.

Visgi visas politikų nesėkmes kompensavo nedidelis būrys kompetentingų pareigūnų, kurie Lietuvą atvedė ir įtvirtino Europos Sąjungoje ir NATO. Šiuo metu viena iš jų bus prezidente: Dalia Grybauskaitė, lengvai laimėjusi rinkimus gegužės 17 d., yra buvusi diplomate ir finansų ministre. Penkerius paskutinius metus ji buvo ES biudžeto komisare.

Eurokomisarės pareigos buvo geras pagrindas jos politinei karjerai. Lietuviai, kurių vidurinioji klasė buvo pakirsta sovietų okupacijos, žavisi užsienyje įgyta patirtimi. Ir kadenciją baigiantis prezidentas Valdas Adamkus didžiąją gyvenimo dalį praleido Amerikoje, prieš sugrįždamas „namo“ dvi kadencijas būti valstybės galva.

Niekas neabejoja D. Grybauskaitės protu ar ištverme. Visgi ji išlieka ganėtinai mįslinga. Jos rinkimų kampanija žadėjo būti skaidri ir griežta, tačiau buvo pateikta tik keletas požiūrio detalių (ji beveik nerengė kampanijos ir nesusidūrė nė su vienu rimtu konkurentu). Be juodojo karatė diržo apie kitus pomėgius ir skonius nieko nežinoma. Jos uoliai saugomas privatus gyvenimas paskatino žiniasklaidos spekuliacijas. 1991 m. pagal specialiąją programą ji baigė Amerikoje vadovams skirtus mokymus. Visgi, skirtingai nei dauguma Lietuvos politikų, D. Grybauskaitė neturi aistros atlantizmui.

D. Grybauskaitės, kaip prezidentės, pagrindinės formalios galios yra užsienio politikoje. Vidaus politikos klausimais ji turės dirbti ir glaudžiai bendradarbiauti su centro ir dešiniųjų koalicine Vyriausybe. Ji remia taupymo programą, nori greitų reformų ir atstatydinti nekompetentingus ministrus. Kai šiuo metu Lietuvos valdžia grumiasi su 12 proc. BVP nuosmukiu, jie turi paaiškinti situaciją pavargusiai ir ciniškai visuomenei. Žavesio ir simpatijos, susietų su paprastais žmonėmis, suradimas gali išbandyti naująją plieninę prezidentę.

Pagal 2009 m. gegužės 21 d. „The Economist“ informaciją parengė Kristina Puleikytė.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras