Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  20 metų po Tiananmeno: ar Kinijos režimas išgyvens krizę?

Vida Mačikėnaitė
2009 06 04

Ketvirtadienį, birželio 4 d. Kinija pasitinka 20-ąsias Tiananmenio įvykių metines. Prisiminimai apie 1989 m. armijos numalšintą taikią demonstraciją Tiananmenio aikštėje Pekine neabejotinai pagyvins jau ne viena dešimtmetį besitęsiančias diskusijas apie galimą Kinijos demokratizaciją.

Po kruvinų to meto įvykių, braškant Sovietų Sąjungai, daugelis tikėjosi netrukus sulaukti itin ryškių pokyčių. Žvelgiant atgal iš tiesų galima tvirtinti, kad Kinija šiandien ir tada – dvi skirtingos realybės. Vis dėlto taip lauktos demokratijos, bent jau kaip ji suprantama Vakaruose, nematyti. Kita vertus, mažai kas galėjo prognozuoti tokią sparčią Kinijos ekonominę pažangą – nors ir nedemokratiška, dabar Kinija - pirmaujančių gretose.

Ko galima tikėtis artimiausiais dešimtmečiais šiandien stebint rinkos ekonomiką demokratinio centralizmo, kaip tai apibūdina Kinijos komunistų partija, sąlygomis? Unikali Kinijos patirtis patvirtina, kad prognozuoti jos ateitį rizikinga. Ar bent jau ne itin prasminga – socialiainiai ir politiniai procesai čia seka kitokia logika.

Vida Mačikėnaitė Informacijos kontrolė bei itin glaudūs armijos ir politinio elito ryšiai padėjo išlaikyti viešąją tvarką pastaruosius dvejus dešimtmečius. (...) Kaip tik todėl mažai tikėtina, kad Kinijos komunistų režimas bus išjudintas „iš apačios“, tai yra, ekonominės gerovės reikalaujančių masių.

Mao Zedong pakeitusiam Deng Xiaoping apie 1979 m. pradėjus ekonomikos liberalizavimo reformas, buvo tikimasi, kad jos paskatins ir politinio gyvenimo demokratizaciją. Tačiau Kinijos komunistų partija pademonstravo puikų gebėjimą suderinti ekonomikos laisvę su griežta politine partijos kontrole. Dar daugiau, ekonomikos reformos davė visiškai priešingą efektą – jų sėkmė tik sustiprino režimo legitimumą. „Asia Barometer“ apklausų duomenys rodo, itin aukštą Kinijos visuomenės paramą režimui. Tad atrodytų, kad šalies viduje tikrai nėra grėsmės jo stabilumui. Bent jau tol, kol komunistų partija gali užtikrinti ekonomikos augimą.

Pastaraisiais dešimtmečiais tai pavyko padaryti daugiausiai palaikant spartų ekonomikos augimą, kuris leido sumažinti bent jau vidutinį skurdo lygį šalyje. Kinijos visuomenė, tarsi užmigdyta ekonomikos augimo, išgyvena vertybinę krizę. Sociologai signalizuoja apie vis stiprėjantį materializmą, ypač jaunimo tarpe.

Jamesas C.F.Wangas, Hilo Havajų universiteto profesorius emeritas, vienoje savo knygų apie Kiniją atkreipia dėmesį, kad įgyvendinant ekonomikos reformas susiformavo nauja, vadinamoji „naujųjų turtuolių“ klasė. Šis visuomenės sluoksnis savo vertybine sistema itin skiriasi nuo Vakaruose dominuojančios vidutinės klasės – „naujieji turtuoliai“ siekia individualios materialinės gerovės bet kokia kaina. J.C.F.Wango teigimu, idėja uždirbti kuo daugiau šiam socialiniam sluoksniui tampa vieninteliu gyvenimo tikslu. Tokiomis aplinkybėmis gana natūralu, jog ekonomika tapo režimo legitimumo pagrindu.

Vis dėlto globalios ekonomikos sąlygomis tuo pasikliauti pavojinga. Kinijos ekonomikos pagrindas – eksportas. Krizės metu susvyravus pasaulio šalių ekonomikoms, Kinija netruko tai pajusti. Nors jau atrodė, kad pamažu situacija stabilizuojasi, balandį Kinijos eksportas buvo 22,6 proc. mažesnis nei praėjusiais metais.

Komunistų partijos akcentuojamas poreikis stiprinti demokratiją partijos viduje, taip pat teisinės valstybės pagrindus bei vietinių rinkimų sistemos įsteigimas ir plėtra rodo, kad lyderiai seniai suprato negalintys aklai pasikliauti vien tik ekonomika visuomenės paramai išlaikyti. Tačiau kol korupcijos lygis šalyje nemažėja, o vietiniai rinkimai - tiesiog formalumas, ekonomika išlieka režimo ramsčiu.

Susvyravus pasaulio ekonomikoms pasigirdo nuomonių, jog tai gali sužlugdyti komunistų partijos dominavimą Kinijoje. Nemaža dalis specialistų tvirtina, kad ekonomika, iki šiol palaikiuisi režimą, gali tapti jo silpnąja puse, o gal net ir sugriauti 60 metų vyravusią tvarką.

Tai atrodytų gana įtikinamas scenarijus – po Tiananmeno įvykių ekonomikos augimo „užliūliuota“ visuomenė prabus sukrėsta finansinės krizės. Tačiau yra ir kita medalio pusė. Teigiama, jog komunistų partija itin gerai išmoko Tiananmeno pamoką ir dabar socialiniai neramumai bet kurioje šalies vietoje gali būti numalšinti ne vėliau kaip per porą valandų. Informacijos kontrolė bei itin glaudūs armijos ir politinio elito ryšiai padėjo išlaikyti viešąją tvarką pastaruosius dvejus dešimtmečius. Kaip žurnalui „Foreign Affairs“ teigia Minxin Pei, kaip tik todėl mažai tikėtina, kad Kinijos komunistų režimas bus išjudintas „iš apačios“, tai yra, ekonominės gerovės reikalaujančių masių.

Ekonominės krizės sąlygomis tiksinčios bombos reikia ieškoti režimo viduje. Ne vienus metus Kinijos vystymąsi stebintis M.Pei tvirtina, kad jei komunistų režimas ir susvyruos, tai tik todėl, kad partija praras politinio ir ekonominio elito paramą. Nors ekonominis augimas ir pagerino šalies gyventojų situaciją, labiausiai iš to pasipelnė esantys arčiausiai „centro“.

Elito lojalumą komunistų partija užsitikrino garantuodama jam vienokį ar kitokį atlygį – profesinę karjerą, „šiltnamio sąlygas“ verslui ar tiesioginį materialinį paskatinimą. Maža to, visuomenė taip pat pripažįsta, kad labiausiai iš ekonomikos reformų pasipelnė partijos ir valdžios pareigūnai bei verslo elitas. Krizės sąlygomis sumažėjus „atpildui už lojalumą“, partija vargu ar gali ir toliau pasikliauti jų parama taip, kaip iki šiol. Be to, pakrikus vidinei partijos disciplinai, ne mažiau svarbu ir tai, kaip elgsis karinės struktūros, kurių dėka iki šiol pavyko daugiau ar mažiau išlaikyti viešojo gyvenimo stabilumą.

Neabejotinai ekonominė krizė perrikiuos pasaulio lyderius - tai paveiks ir Kinijos poziciją tarptautinėje ekonomikoje. Tačiau ne mažiau įdomu ir tai, kokius pokyčius ji atneš Kinijos viduje. Mažai tikėtina, jog pasikartos Tiananmeno įvykiai, tačiau akivaizdu, jog tolesnis komunistų partijos režimo stabilumas priklausys nuo to, kaip partija sugebės suvaldyti ekonomikos krizės padarinius.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (29)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (82)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras