Keletą metų euroskeptikai naujosiose ES valstybėse narėse buvo laikomi tarsi herojais, bet per finansinę krizę jų nacionalistinis tonas nebesutampa su visuomenės nuomone. Artėjančiuose Europos Parlamento (EP) rinkimuose jie neturėtų gauti daug paramos.

Lenkijos euroskeptiko Andrzejaus Lepperio tonas taip pat pasikeitė, o jo partija „Savigyna“ vykdo pigiausią rinkimų kampaniją Lenkijoje. Jo partija nebeturi vietų šalies parlamente ir pats lyderis mažai matomas žiniasklaidos priemonėse. „Savigyna“ buvo pakankamai stipri partija, antra pagal populiarumą visuomenės nuomonės apklausose. A. Lepperis išreiškė daugumos lenkų baimę, kad narystė ES paskatins Lenkijos žlugimą ir sunaikins šalies ūkininkus bei darbininkus. A. Lepperis buvo balsas visų tų, kurie negalėjo pasipelnyti iš Lenkijos perėjimo nuo planinės ekonomikos prie kapitalizmo.

Šiuo metu pagal visuomenės nuomonės apklausas A. Lepperio partija „Savigyna“ tesurenka 3 proc. paramos artėjančiuose EP rinkimuose. O partijos rinkimų kampanijos šūkis „Savigyna“ egzistuoja!“ išduoda jos desperaciją.

A. Lepperis yra ne vienintelis ES oponentas, kurio populiarumas sumažėjo. Panašios partijos Lenkijos šeimų lygos populiarumas visuomenės nuomonės apklausose irgi nukrito. Taip pat buvęs šalies premjeras Jaroslawas Kaczynskis, konservatyvios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ lyderis, kuris kartu su broliu Lechu, dabartiniu Lenkijos prezidentu, vos nesugriovė kelių ES viršūnių susitikimų, vykdo rinkimų kampaniją su šūkiu „Daugiau Lenkijai“.

Prieš metus Vaclavas Klausas, Čekijos prezidentas, buvo itin populiarus visuomenėje. Mažos valstybės, turinčios 10 milijonų gyventojų, valstybės galva nebijojo atsistoti Briuselyje ir kritikuoti ES bei Lisabonos sutartį. Jis Europą vadino biurokratiniu monstru, kuris apribojo čekų laisvę. Tokia V. Klauso drąsa patiko čekams, tačiau pastarieji įvykiai nutildė šalies prezidentą: Pilietinė demokratijos partija, kurios vienas iš steigėjų buvo V. Klausas, neseniai nubalsavo už Lisabonos sutarties ratifikavimą. Prezidento euroskepticizmas nustūmė jį į Čekijos politinio gyvenimo periferiją. Tikimasi, kad jo įkurta Laisvų piliečių partija EP rinkimuose pasirodys dar blogiau nei A. Lepperio „Savigyna“.

Tokios tendencijos stebina, nes dažniausiai mažas rinkėjų aktyvumas (Rytų Europoje tikimasi apie 30 proc. rinkėjų aktyvumo EP rinkimuose) atveria galimybes ekstremistams. Pasaulinės ekonominės krizės metu Čekijoje ir kitose ES valstybėse apima jausmas, kad gera priklausyti plačiai ir stipriai bendruomenei. Visuomenės nuomonės tyrimai atskleidė padidėjusį entuziazmą dėl ES naujosiose ES valstybėse narėse. „Eurobarometro“ tyrimai parodė, kad dauguma Lenkijos, Čekijos, Baltijos valstybių, Slovakijos, Slovėnijos, Bulgarijos ir Rumunijos piliečių tiki, kad narystė ES paskatino ekonominį augimą ir demokratinius procesus jų šalyse.

Lietuvos pavyzdys yra tiesiog stebinantis. Baltijos valstybė patyrė dviženklį ekonomikos augimą, norėjo kuo greičiau įsivesti eurą, tačiau Briuselis apipylė šaltu dušu ir liepė susitvarkyti šalies fiskalinę politiką. Šiuo metu Lietuvos ekonomika patiria didelį nuosmukį, tačiau gegužės mėnesį šalis išsirinko prezidentę, kuri yra Briuselio valdininkė. Dalia Grybauskaitė buvo ES biudžeto komisare ir faktas, kad gavo 69 proc. balsų, gali būti interpretuojamas kaip pasitikėjimas ES.

Slovakija yra viena pirmųjų naujųjų ES valstybių narių, kuri atitiko reikalavimus įsivesti eurą, nors jos vyriausybė sudaryta iš keistos euroskeptiškos Slovakų nacionalinės partijos (SNP) ir socialdemokratų koalicijos. Be to, koalicija greitai prarado rinkėjų pasitikėjimą, kai artimi SNP politikai siekė neteisėtai pasisavinti ES fondų lėšas.

ES sumažino išmokas Bulgarijai, argumentuodama šalies negebėjimu efektyviai panaudoti gaunamų lėšų dėl korupcijos ir biurokratinio neefektyvumo. Tik bulgarų pyktis buvo nukreiptas ne į Briuselį, o į savo politikus, kurie atvedė šalį į ES, bet negalėjo perimti šios finansinių resursų.

Tik airių milijonierius Declanas Ganley siekia išplėsti „Libertas“, politinę grupę, besipriešinančią Lisabonos sutarčiai, į paneuropinę euroskeptikų partiją. Galimybės, kad „Libertas“ gali pasisekti, yra lygios nuliui. Šios grupės galimi sąjungininkai rinkėjams atrodo pernelyg keisti ar marginalūs – radikalūs laisvos rinkos šalininkai Čekijoje ar nacionalistai katalikai Lenkijoje. Jų vienintelis politinis klausimas yra Lisabonos sutartis, kurią jau ratifikavo dauguma rytinių ES valstybių narių parlamentai.

Pagal 2009 m. birželio 2 d. „Spiegel Online International“ informaciją parengė Kristina Puleikytė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.