Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Baracko Husseino Obamos pamokslas musulmonams

Arūnas Brazauskas
2009 06 06

Amerikos prezidentas Barackas Husseinas Obama birželio 4-ją Kairo universitete pasakė kalbą, nuo kurios komentarų dabar kaista žiniasklaida. B. Obama jau senokai žadėjo, kad vienoje iš arabų šalių jis paskelbs naujas Amerikos ir islamo šalių santykių gaires.

Kalbėdamas jis pagarbių reveransų, padarė įprastu tokiais atvejais, pabrėžiančių islamo kultūros istorinį vaidmenį ir išsakė keletą esminių teiginių, kurie gali išties pakeisti Artimuosius ir Vidurio Rytus, jeigu tiktai jais bus grindžiami realūs veiksmai.

Daugelis dabar bando atskirti, kas B. Obamos žodžiuose yra naujos politikos ženklai, o kas – vien skambi retorika. Tarp komentatorių – Irano dvasinis vadovas ajatola Khamenei ir Osama bin Ladenas. Jie, aišku, Amerikos prezidento apžavams nepasidavė.

B. Obama savo kalboje palietė septynis klausimus: terorizmą, Izraelio ir palestiniečių konfliktą, branduolinį ginklavimąsi, demokratijos sklaidą, religijos laisvę, moterų teises ir ekonomiką. Kai kurie Amerikos prezidento sugretinimai skamba labai netikėtai. Šiuo požiūriu ypatinga yra kalbos dalis, skirta Palestinos problemoms.

JAV prezidentas pabrėžė, kad Ameriką ir Izraelį sieja tvirti ir nesugriaunami ryšiai. Jis priminė, kad žydai per amžius buvo persekiojami visame pasaulyje, šeši milijonai žydų tapo Vokietijos nacių politikos aukomis. Kita vertus, pasakė B. Obama, negalima neigti, kad palestiniečiai – musulmonai ir krikščionys – daug kentėjo, siekdami išsaugoti savo tėvynę.

Anot jo, daugiau nei 60 metų jie patiria tremties skausmą, daugelis jų Jordano upės vakarų krante, Gazoje ir kaimyninėse žemėse nesulaukia galimybės gyventi taikų ir saugų gyvenimą. B. Obama pažadėjo, kad Amerika neatgręš nugaros palestiniečiam, teisėtai siekiantiems sukurti savo valstybę.

Ši Amerikos prezidento kalbos vieta turėjo nustebinti, o gal ir šokiruoti kai kuriuos politinio korektiškumo žynius. Mat B. Obama tiesmukai sugretino Holokaustą, kurį žydai vadina Šoa, su palestiniečių tautą ištikusia katastrofa, arabiškai vadinama Nakba (tiesa, Amerikos prezidentas šių semitiškų žodžių nevartojo).

Priminsiu kai kurias istorines aplinkybes. 1948-jų gegužės 14-ją Izraelis paskelbė nepriklausomybę. Kitą dieną jį užpuolė penkios arabų valstybės: Egiptas, Sirija, Jordanija, Libanas, Irakas. Savo karių pasiuntė Saudo Arabija ir Jemenas. Izraelį diplomatiškai ir materialiai parėmė Sovietų Sąjunga, per Čekoslovakiją Izraeliui buvo tiekiami ginklai.

Arabai karą pralaimėjo, Izraelis išplėtė savo valdas. Maždaug 700 tūkst. palestiniečių tapo pabėgėliais. Per kelerius metus po karo, bėgdami nuo susidorojimo, iš arabų kraštų į Izraelį persikėlė apie 700 tūkst. žydų. Gegužės 15-j ą, karo pradžios metines, arabai mini kaip Nakba, palestiniečių katastrofos, dieną.

Krikščionis B. Obama savo kalboje priminė apie visų bendrą atsakomybę siekti, kad Jeruzalė būtų „saugūs ir tvirti namai žydams, krikščionims ir musulmonams, vieta, kur visi Abraomo vaikai taikiai maišosi tarpusavyje“. Aišku, tai nėra reikalavimas dalį Jeruzalės atiduoti Palestinos valstybei – greičiau tai neigimas, kad žydai turi išskirtines teises į šį miestą.

Į pamokslą panašioje Amerikos prezidento kalboje daug ir gražiai pasakyta apie susitaikymą. Tačiau vertėtų pasvarstyti, ką ta kalba sukiršins. B. Obama pasakė, kad JAV nepripažįsta žydų gyvenviečių, pastatytų okupuotose arabų žemėse, teisėtumo. Sunku patikėti, kad tokiai pozicijai pritartų Izraelis. Kažin ar tos šalies vyriausybę pradžiugins ir Amerikos prezidento teiginys, kad Iranas turi teisę plėtoti taikias branduolines programas.

Kad ir kiek Amerikos prezidentas kalbėtų apie taiką, dabartinis jėgų išsidėstymas islamo pasaulyje verčia abejoti, ar B. Obamos skelbiama naujoji era bus labai taiki. Iki šiol JAV arabų šalyse daugiau ar mažiau sėkmingai rėmė autoritarinius režimus, kadangi demokratiniai rinkimai, kaip kažkada parodė Alžyro pavyzdys, į valdžią gali atvesti radikalius islamistus. Tad B. Obamos kvietimas plėtoti demokratiją skamba kaip pavojaus signalas beveik visų arabų šalių valdovams.

Amerikos prezidento kalba, atrodo, padarė didelį įspūdį visiems, kas ją girdėjo ar skaitė. Šalutinis šio pamokslo poveikis gali būti tai, kad dar daugiau JAV piliečių savo prezidentą klaidingai laikys musulmonu. Apklausos rodo, kad dabar taip mano apie 11 proc. amerikiečių.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (27)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (81)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras