Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Rusiškos tranzitinės gijos

Darius Varanavičius, politologas, žurnalo „Valstybė“ redaktorius
2006 09 01

Po neypatingai viešintų, tačiau aiškių ir ganėtinai kategoriškų Rusijos signalų, aukščiausieji Lietuvos Respublikos pareigūnai bene radikaliai pakeitė retoriką, su kuria dar prieš gerą savaitę kalbėjo apie geležinkelio, jungiančio Keną bei Kybartus, remontą. Paskutinysis „bastionas“, kuris iki šiol dar neužtikrino, kad jokio remonto nebus, liko tik Prezidentūra, kuri, ko gero, pasikliauja vien „Lietuvos geležinkelių“ kompetencija.

Reikia pasakyti, jog Rusijos atstovai, reaguodami į mūsų Užsienio reikalų ministerijos sekretoriaus Albino Januškos perspėjimus, pakankamai operatyviai ėmėsi priemonių, galinčių atšaldyti remontinį Lietuvos entuziazmą. Visų pirma, buvo duota aiškiai suprasti, kad „Mažeikių naftos“ gyvybingumas gali pakankamai ilgai priklausyti nuo Būtingės terminalo pajėgumų, kas savaime reiškia ir didesnę importuojamos žaliavos kainą, ilgainiui paliesiančią ir mažmeninę degalų rinką Lietuvoje. Lygiagrečiai tam, kita didžioji valstybinė Rusijos įmonė „Gazprom“, kurios lojalumas Kremliui jau senai nekelia abejonių, pareiškė, jog nuo sekančių metų sausio pradžios kels į Lietuvą eksportuojamų gamtinių dujų kainas. To projekcija į bendrus Lietuvos ekonomikos rodiklius taip pat nėra optimistinė. Galų gale, Maskvoje prezidentui Vladimirui Putinui buvo raportuota, jog jau baigiami paskutiniai darbai naujoje didelių pajėgumų vandens kelto į Kaliningradą linijoje. Jos atidarymo rezultatas – neva nuo pagrindinės Rusijos teritorijos atskirta dalis liks beveik nepriklausoma nuo antžeminio tranzito per Lietuvos teritoriją.

Nereikia pamiršti to, kad dabar jau lyg ir atmetama Kenos-Kybartų geležinkelio atkarpos remonto idėja, visų pirma, buvo siejama su Rusijos karinio tranzito ribojimo galimybe. Atsižvelgiant į tai, kad Kaliningrado sritis yra viena labiausiai militarizuotų zonų Europoje, toks ėjimas atrodė pakankamai logiškas. Tačiau šiandien, kuomet priešingų pareiškimų dėka jis pasidarė neefektyvus, kyla klausimas, ar tik ši sritis pasižymi išskirtiniu tranzitiniu Rusijos jautrumu?

Be abejo, negalima ginčytis, kad po Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo ir ypatingai po Rusijos kariuomenės išvedimo, įvykusio lygiai prieš trylika metu, karinio tranzito į Kaliningrado sritį klausimas visuomet buvo itin jautri ne tik dvišalių santykių sritis, bet ir svarbus Lietuvos euroatlantinės integracijos aspektas. Tiesa, dar 2002 m. politologų Česlovo Laurinavičiaus, Raimundo Lopatos bei Vlado Sirutavičiaus pastangomis pasirodė studija „Rusijos federacijos karinis tranzitas per Lietuvos Respublikos teritoriją“, kurioje buvo bandoma pagrįstai įrodyti, jog šis veiksnys negali tapti kliūtimi mūsų šalies siekiams tapti Europos Sąjungos (ES) bei NATO nare. Ką gi, kaip parodė laikas, kariniai rusų interesai Kaliningrade nepavėlino Lietuvos narystės minėtose organizacijose. Tačiau nereikia pamiršti, kad būtent ES ėmėsi iniciatyvų, kurios iki šiol padeda reguliuoti kitus tranzitinius Rusijos interesus Lietuvoje, apie kuriuos, kalbėdami dėl galimo geležinkelio remonto, mūsų politikai neužsiminė.

Dar tik vykstant deryboms dėl Lietuvos narystės ES, buvo priimtas įsipareigojimas panaikinti vizų lengvatas Rusijos piliečiams, vykstantiems iš/į Kaliningrado sritį per Lietuvos teritoriją. Kaip pamename, tokio sprendimo įgyvendinimas tuomet sukėlė didelę protestų bangą Rusijoje, kuri mūsų geležinkeliuose pasireiškė traukiniuose prisirakinusiais jaunaisiais rusų nacionalbolševikais, gausiai vartojusiais atitinkamą leksiką ir plėšusiais tranzitinius dokumentus.

Tuo metu Lietuva akivaizdžiai pateko tarp savotiškų girnapusių – viena vertus, Rusija reikalavo išlaikyti visas tranzitines lengvatas fiziniams asmenims. Iš kitos pusės, ES, išnaudodama Lietuvos siekį kuo greičiau įstoti į Sąjunga ir remdamasi Šengeno reikalavimais, kuriuos ateityje turės vykdyti ir mūsų šalis, net neabejojo klausimu dėl griežtos ne ES valstybės piliečių vykimo per Lietuvos teritoriją tvarkos. Mūsų derybininkų pasirinkimas tuomet buvo pakankamai logiškas – labiau atsižvelgta į ES reikalavimus, nes pastaroji sutiko finansuoti specialiosios tranzito į Kaliningradą programos kūrimą, kuri šiandien funkcionuoja „Specialiosios Kaliningrado tranzito programos“ pavadinimu. Galima tik paminėti, kad 2004 – 2006 m. laikotarpiu ES šiam tikslui skyrė 40 mln. eurų, o 2007 – 2013 m. periodui yra numatyti 108 mln. eurų.

Tačiau šiandien, kuomet sprendžiami su energetika susiję klausimai, ES visiškai nereaguoja nei į Rusijos spaudimą Lietuvai, daromą remiantis žaliavų tiekimu, nei į mūsų šalies iniciatyvas ieškoti atsakymų į Maskvos taikomas priemones. Galima retoriškai klausti, jog galbūt ne vien tik atskirų Kremliaus politikų ar „Gazprom“ pareiškimai, bet ir ES abejingumas lėmė, jog karinis Rusijos tranzitas į Kaliningradą atkarpoje Kena-Kybartai nesusidurs su jokiomis problemomis ir rusams nereikės gabenti ginklų bei amunicijos gerokai pavojingesniu vandens keliu.

Be to, vandens keliai yra dar vienas aspektas, kuriuo, siekdama savo tikslų Lietuvoje, sėkmingai naudojasi Rusija. Pastaruoju metu vis garsiau pasigirsta Klaipėdos uosto atstovų balsai, jog rusiškų krovinių, skirtų eksportui per šį uostą, kiekis yra beveik minimalus ir gerokai nusileidžia tam, kuris patenka į Ventspilį arba į tą patį Kaliningradą. Prisiminus, jog ne taip seniai būtent Rusijos delegacija sužlugdė derybas dėl „2K“ projekto, numačiusio ne tik greitesnį rusiškų krovinių pervežimą į Kaliningrado sritį, bet ir pakankamą Klaipėdos uosto apkrovimą, naftotiekio „Družba“ remontas, „Gazprom“ kainų politikos planai ir kai kurie kiti Rusijos užsienio politikos artimuose jai regionuose aspektai ima pintis į vieną giją.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (4)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (10)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (53)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras