Maskva rengiasi dujų karui su Minsku
2009 06 15

Po to, kai Baltarusija boikotavo Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos susitikimą Maskvoje, Rusijos valdžia pradėjo ruoštis dujų karui su Minsku. Apie tai pirmadienį (birželio 15 d.) rašo laikraštis Kommersant.
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka nedalyvavo susitikime dėl taip vadinamo pieno karo, kuris prasidėjo 2009 m. birželio 6 d., kai Federacinė vartotojų teisių ir žmogaus gerovės gynimo priežiūros tarnyba uždraudė įvežti į Rusijos teritoriją maždaug 600 pavadinimų baltarusiškų pieno produktų.
2009 m. birželio 14 d. Rusijos Vidaus reikalų ministerija išplatino pranešimą apie tai, kad Baltarusijos valdžia išreiškė kategorišką prieštaravimą Rusijos veiksmams, griaunantiems Baltarusijos ekonominį saugumą ir todėl atsisako dalyvauti eiliniame Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos susitikime.
Susitikime Maskvoje turėjo būti pasirašytas septynių šalių susitarimas dėl Kolektyvinių operatyvinio reagavimo pajėgų. Šis dokumentas turėjo praplėsti susitarimus, sudarytus 2009 m. vasario mėn. tarp Rusijos, Kazachstano, Baltarusijos, Kirgizijos, Tadžikistano, Armėnijos ir Uzbekistano.
Kadangi Baltarusijos delegacija nedalyvavo, galiausiai susitarimą pasirašė šešių valstybių vadovai (atsižvelgiant į Uzbekistano atskirą nuomonę), o pirmininkavusi Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija po Armėnijos perėjo prie Rusijos, nors toliau turėjo būti Minskas.
Baltarusijos Vidaus reikalų ministerija atsakydama pareiškė, kad dokumentas, kuris buvo pasirašytas nedalyvaujant A. Lukašenkai, yra neteisėtas. Savo ruožtu Rusijos užsienio politikos žinyba tokius Minsko argumentus laiko nepagrįstais.
Laikraštis Kommersant išsiaiškino, kad Kremliaus valdininkai iki paskutinės akimirkos netikėjo, kad Baltarusijos prezidentas ignoruos susitikimą.
Rusijos prezidentas pateikė Kommersant savo komentarą apie Baltarusijos poziciją: Man nevisiškai suprantamas šis sprendimas, kadangi man neatrodo teisinga, kad daugiašalis formatas yra priklausomas nuo dvišalių problemų. Visos problemos turi būti sprendžiamos konsultacijų metu. Su mūsų partneriais iš Baltarusijos vyko konsultacijos, buvo diskutuojama ir pieno tema. Tokioje situacijoje yra įprasta elgtis kaip partneriams. Ką tai reiškia? Būtų gerai paimti telefono ragelį ir paskambinti. To nebuvo padaryta! Aleksandras Grigorjevičius Lukašenka nepaskambino man ir nepasakė, kad ruošiasi priimti sprendimą neatvažiuoti.
Leidinys tvirtina, kad vienas aukštas pareigas užimantis Dmitrijaus Medvedevo administracijos darbuotojas pareiškė: Mes nesame ypatingai nusiminę dėl Baltarusijos elgesio. Matyt, kai kam tiesiog nusibodo būti šios šalies prezidentu.
Kommersant taip pat išsiaiškino, kad Kremlius ruošia Minskui dujų puolimą. 2009 m. gegužės mėn. pabaigoje Rusijos Federacijos ambasados Baltarusijoje patarėjas ekonomikos klausimams Andrejus Kuznecovas pareiškė, kad Baltarusija nepilnai atsiskaito už Rusijos dujas. Dujų kaina pirmąjį ketvirtį turėjo sudaryti 210 dolerių už tūkstantį kubinių metrų, tačiau mokama po 150 dolerių, tuomet pareiškė diplomatas.
Baltarusijai pristatomų dujų kainą D. Medvedevas ir A. Lukašenka svarstė dar 2008 m. gruodžio mėn. Tuomet jie sutarė, kad kaina bus apskaičiuojama naudojant tokią formulę: vidutinė Europos kaina su sumažintu 0,8 koeficientu, išskaičiuojant transporto išlaidas ir eksporto mokestį. 2009 m. kovo mėn. pabaigoje dviejų prezidentų derybų metu Zavidove Maskva leido Minskui mokėti už rusiškas dujas vidutine metine maždaug 150 dolerių kaina už tūkstantį kubinių metrų, o galutinis atsiskaitymo laikotarpis buvo atidėtas iki metų pabaigos.
Vis dėlto susitarimai, kurių buvo pasiekta Zavidove, nebuvo įforminti raštiškai. Šią aplinkybę Rusija gali pasinaudoti kaip spaudimą Minskui, kad Baltarusija vykdytų 2006 m. sutarties sąlygas ir pradėtų mokėti už dujų pristatymą kas ketvirtį.

|