Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Maskva rengiasi dujų karui su Minsku

2009 06 15

Po to, kai Baltarusija boikotavo Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos susitikimą Maskvoje, Rusijos valdžia pradėjo ruoštis „dujų karui“ su Minsku. Apie tai pirmadienį (birželio 15 d.) rašo laikraštis „Kommersant“.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka nedalyvavo susitikime dėl taip vadinamo „pieno karo“, kuris prasidėjo 2009 m. birželio 6 d., kai Federacinė vartotojų teisių ir žmogaus gerovės gynimo priežiūros tarnyba uždraudė įvežti į Rusijos teritoriją maždaug 600 pavadinimų baltarusiškų pieno produktų.

2009 m. birželio 14 d. Rusijos Vidaus reikalų ministerija išplatino pranešimą apie tai, kad Baltarusijos valdžia išreiškė „kategorišką prieštaravimą“ Rusijos veiksmams, „griaunantiems Baltarusijos ekonominį saugumą“ ir todėl atsisako dalyvauti eiliniame Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos susitikime.

Susitikime Maskvoje turėjo būti pasirašytas septynių šalių susitarimas dėl Kolektyvinių operatyvinio reagavimo pajėgų. Šis dokumentas turėjo praplėsti susitarimus, sudarytus 2009 m. vasario mėn. tarp Rusijos, Kazachstano, Baltarusijos, Kirgizijos, Tadžikistano, Armėnijos ir Uzbekistano.

Kadangi Baltarusijos delegacija nedalyvavo, galiausiai susitarimą pasirašė šešių valstybių vadovai (atsižvelgiant į Uzbekistano „atskirą nuomonę“), o pirmininkavusi Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija po Armėnijos perėjo prie Rusijos, nors toliau turėjo būti Minskas.

Baltarusijos Vidaus reikalų ministerija atsakydama pareiškė, kad dokumentas, kuris buvo pasirašytas nedalyvaujant A. Lukašenkai, yra neteisėtas. Savo ruožtu Rusijos užsienio politikos žinyba tokius Minsko argumentus laiko nepagrįstais.

Laikraštis „Kommersant“ išsiaiškino, kad Kremliaus valdininkai iki paskutinės akimirkos netikėjo, kad Baltarusijos prezidentas ignoruos susitikimą.

Rusijos prezidentas pateikė „Kommersant“ savo komentarą apie Baltarusijos poziciją: „Man nevisiškai suprantamas šis sprendimas, kadangi man neatrodo teisinga, kad daugiašalis formatas yra priklausomas nuo dvišalių problemų. Visos problemos turi būti sprendžiamos konsultacijų metu. Su mūsų partneriais iš Baltarusijos vyko konsultacijos, buvo diskutuojama ir pieno tema. Tokioje situacijoje yra įprasta elgtis kaip partneriams. Ką tai reiškia? Būtų gerai paimti telefono ragelį ir paskambinti. To nebuvo padaryta! Aleksandras Grigorjevičius Lukašenka nepaskambino man ir nepasakė, kad ruošiasi priimti sprendimą neatvažiuoti.“

Leidinys tvirtina, kad vienas aukštas pareigas užimantis Dmitrijaus Medvedevo administracijos darbuotojas pareiškė: „Mes nesame ypatingai nusiminę dėl Baltarusijos elgesio. Matyt, kai kam tiesiog nusibodo būti šios šalies prezidentu.“

„Kommersant“ taip pat išsiaiškino, kad Kremlius ruošia Minskui „dujų puolimą“. 2009 m. gegužės mėn. pabaigoje Rusijos Federacijos ambasados Baltarusijoje patarėjas ekonomikos klausimams Andrejus Kuznecovas pareiškė, kad Baltarusija nepilnai atsiskaito už Rusijos dujas. „Dujų kaina pirmąjį ketvirtį turėjo sudaryti 210 dolerių už tūkstantį kubinių metrų, tačiau mokama po 150 dolerių“, – tuomet pareiškė diplomatas.

Baltarusijai pristatomų dujų kainą D. Medvedevas ir A. Lukašenka svarstė dar 2008 m. gruodžio mėn. Tuomet jie sutarė, kad kaina bus apskaičiuojama naudojant tokią formulę: vidutinė Europos kaina su sumažintu 0,8 koeficientu, išskaičiuojant transporto išlaidas ir eksporto mokestį. 2009 m. kovo mėn. pabaigoje dviejų prezidentų derybų metu Zavidove Maskva leido Minskui mokėti už rusiškas dujas vidutine metine maždaug 150 dolerių kaina už tūkstantį kubinių metrų, o galutinis atsiskaitymo laikotarpis buvo atidėtas iki metų pabaigos.

Vis dėlto susitarimai, kurių buvo pasiekta Zavidove, nebuvo įforminti raštiškai. Šią aplinkybę Rusija gali pasinaudoti kaip spaudimą Minskui, kad Baltarusija vykdytų 2006 m. sutarties sąlygas ir pradėtų mokėti už dujų pristatymą kas ketvirtį.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras