|
Energetika kursto naują Didįjį žaidimą Europoje
2009 06 16

Gazpromo vicepirmininkas A. Medvedevas per interviu BBC programoje perspėjo, kad Europa kryžkelėje: Tik trys šalys gali būti ilgalaikės dujų tiekėjos Rusija, Iranas ir Kataras. Taigi, nėra kito pasirinkimo, kaip tik derėtis su jomis.
Grėsmė kyla, kai ES bando ieškoti alternatyvių energijos išteklių tiekėjų po sausio mėnesio krizės, kai Rusija dviem savaitėm buvo nutraukusi tiekimą į Europą per pagrindinį dujotiekį dėl kainų ginčo su Ukraina, pagrindine tranzito šalimi. Ketvirtadalį viso dujų importo į ES sudaro Rusijos dujos ir septynios bloko šalys yra visiškai nuo jų priklausomos.
BBC klausia, ar dar ne per vėlu Europai išsivaduoti iš priklausomybės nuo Rusijos dujų. Tai šiuo metu yra itin aktuali problema Europos Sąjungai, turint omeny augančią įtampą su Maskva, kurią galima įvardyti nauju Didžiuoju žaidimu tarp Rusijos ir Vakarų dėl energijos išteklių. Gazpromas jau bando stumti į priekį ambicingus planus, kaip sustiprinti savo pozicijas Europoje: nepaisydama smarkiai nukritusių naftos ir dujų kainų, Rusijos bendrovė pasiryžo nutiesti du naujus dujotiekius į Europą, kurie kainuotų apie 20 milijardų JAV dolerių. Pirmasis dujotiekis, vadinamasis Nord Stream, turėtų eiti nuo vakarinės Rusijos per Baltijos jūrą iki Vokietijos, o antrasis, vadinamasis South Stream, turėtų eiti iš pietinės Rusijos pakrantės per Juodąją jūrą iki Bulgarijos, per kurią pasiektų Italiją. Taigi Gazpromas nori pumpuoti dujas tiesiogiai į Europą per jūrą, išvengdama tranzitinių šalių, pvz., Ukrainos. Rusijos bendrovės vadovai tikisi, kad iki 2020 m. Rusijos dalis Europos dujų rinkoje nuo 26 proc. pakils iki 33 proc.
Energetikos ekspertas Maršalas Goldmanas, Harvardo universiteto profesorius, teigia, kad Europa miegodama žengia link pavojingo priklausomybės nuo Gazpromo, valstybės bendrovės, palaikančios artimus ryšius su Rusijos vyriausybe, lygmens. Taip pat pridūrė, kad Rusija energetiką naudoja kaip politinį ginklą, kuris yra stipresnis už branduolinį ginklą per Šaltąjį karą. Europa turi geriau įvertinti, koks galingas ginklas yra energetika. Europa jau buvo suskaldyta, Maskvai sumaniai politiškai pasinaudojus energetika.
Kol Europos Komisija, atrodo, nesijaudina dėl ilgalaikių Nord Stream pasekmių, imta nerimauti dėl kito didelio Gazpromo projekto South Stream. Šio dujotiekio nutiesimas Europai reikštų katastrofą, nes sužlugdytų vieną svarbiausių schemų, kaip mažinti priklausomybę nuo Rusijos, t. y. sužlugdytų Nabucco dujotiekio, kuris tiektų dujas iš Kaspijos jūros regiono į Austriją, apeidamas Rusijos teritoriją, tiesimą. Visgi egzistuoja pagrįstų abejonių, ar tiek Nabucco, tiek South Stream projektai yra įgyvendinami.
Vienas EK pareigūnų BBC teigė, kad šiuo metu buvo dujotiekių karas su Rusija, esant didelei konkurencijai, kai abi pusės siekia gauti paramą savo planams.
Gazpromas turi pagrindinius kozirius dujotiekius ir susitarimus su pagrindiniais Vidurio Azijos tiekėjais, taip pat šiuo metu tariasi su Azerbaidžanu. Be to, South Stream projektą palaiko Bulgarija, Serbija, Italija, Graikija ir Vengrija, kurios būtų tranzitinės valstybės. O Nabucco projekte vis dar siekiama surasti pakankamus dujų šaltinius. Be to, Gazpromas jau yra išplėtęs savo įtaką Europoje, investuodamas į energetikos bendroves ir infrastruktūrą.
EK atkakliai tvirtina turinti keletą planų be Nabucco, tačiau kartu pripažįsta, kad nėra realaus išsigelbėjimo. Europos energetikos komisaras Andris Piebalgas teigė: Mes toliau dirbsime su Rusija, nes ji turi energijos išteklių.
Maskva jau atvirai teigia, kad konkurencija dėl energijos išteklių Vidurio Azijoje ir Kaspijos jūros regione galėtų privesti iki karinio konflikto jos pasienyje kitą dešimtmetį. Saugumo strategijos dokumentas, paviešintas gegužę, buvo pasirašytas Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo.
Pagal 2009 m. birželio 9 d. BBC informaciją parengė Kristina Puleikytė. |