Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Energetika kursto naują „Didįjį žaidimą“ Europoje

2009 06 16

„Gazpromo“ vicepirmininkas A. Medvedevas per interviu BBC programoje perspėjo, kad Europa kryžkelėje: „Tik trys šalys gali būti ilgalaikės dujų tiekėjos – Rusija, Iranas ir Kataras. Taigi, nėra kito pasirinkimo, kaip tik derėtis su jomis“.

Grėsmė kyla, kai ES bando ieškoti alternatyvių energijos išteklių tiekėjų po sausio mėnesio krizės, kai Rusija dviem savaitėm buvo nutraukusi tiekimą į Europą per pagrindinį dujotiekį dėl kainų ginčo su Ukraina, pagrindine tranzito šalimi. Ketvirtadalį viso dujų importo į ES sudaro Rusijos dujos ir septynios bloko šalys yra visiškai nuo jų priklausomos.

BBC klausia, ar dar ne per vėlu Europai išsivaduoti iš priklausomybės nuo Rusijos dujų. Tai šiuo metu yra itin aktuali problema Europos Sąjungai, turint omeny augančią įtampą su Maskva, kurią galima įvardyti nauju „Didžiuoju žaidimu“ tarp Rusijos ir Vakarų dėl energijos išteklių. „Gazpromas“ jau bando stumti į priekį ambicingus planus, kaip sustiprinti savo pozicijas Europoje: nepaisydama smarkiai nukritusių naftos ir dujų kainų, Rusijos bendrovė pasiryžo nutiesti du naujus dujotiekius į Europą, kurie kainuotų apie 20 milijardų JAV dolerių. Pirmasis dujotiekis, vadinamasis „Nord Stream“, turėtų eiti nuo vakarinės Rusijos per Baltijos jūrą iki Vokietijos, o antrasis, vadinamasis „South Stream“, turėtų eiti iš pietinės Rusijos pakrantės per Juodąją jūrą iki Bulgarijos, per kurią pasiektų Italiją. Taigi „Gazpromas“ nori pumpuoti dujas tiesiogiai į Europą per jūrą, išvengdama tranzitinių šalių, pvz., Ukrainos. Rusijos bendrovės vadovai tikisi, kad iki 2020 m. Rusijos dalis Europos dujų rinkoje nuo 26 proc. pakils iki 33 proc.

Energetikos ekspertas Maršalas Goldmanas, Harvardo universiteto profesorius, teigia, kad Europa miegodama žengia link pavojingo priklausomybės nuo „Gazpromo“, valstybės bendrovės, palaikančios artimus ryšius su Rusijos vyriausybe, lygmens. Taip pat pridūrė, kad Rusija energetiką naudoja kaip politinį ginklą, kuris yra stipresnis už branduolinį ginklą per Šaltąjį karą. Europa turi geriau įvertinti, koks galingas ginklas yra energetika. Europa jau buvo suskaldyta, Maskvai sumaniai politiškai pasinaudojus energetika.

Kol Europos Komisija, atrodo, nesijaudina dėl ilgalaikių „Nord Stream“ pasekmių, imta nerimauti dėl kito didelio „Gazpromo“ projekto – „South Stream“. Šio dujotiekio nutiesimas Europai reikštų katastrofą, nes sužlugdytų vieną svarbiausių schemų, kaip mažinti priklausomybę nuo Rusijos, t. y. sužlugdytų „Nabucco“ dujotiekio, kuris tiektų dujas iš Kaspijos jūros regiono į Austriją, apeidamas Rusijos teritoriją, tiesimą. Visgi egzistuoja pagrįstų abejonių, ar tiek „Nabucco“, tiek „South Stream“ projektai yra įgyvendinami.

Vienas EK pareigūnų BBC teigė, kad šiuo metu buvo „dujotiekių karas“ su Rusija, esant „didelei konkurencijai, kai abi pusės siekia gauti paramą savo planams“.

„Gazpromas“ turi pagrindinius kozirius – dujotiekius ir susitarimus su pagrindiniais Vidurio Azijos tiekėjais, taip pat šiuo metu tariasi su Azerbaidžanu. Be to, „South Stream“ projektą palaiko Bulgarija, Serbija, Italija, Graikija ir Vengrija, kurios būtų tranzitinės valstybės. O „Nabucco“ projekte vis dar siekiama surasti pakankamus dujų šaltinius. Be to, „Gazpromas“ jau yra išplėtęs savo įtaką Europoje, investuodamas į energetikos bendroves ir infrastruktūrą.

EK atkakliai tvirtina turinti keletą planų be „Nabucco“, tačiau kartu pripažįsta, kad nėra realaus išsigelbėjimo. Europos energetikos komisaras Andris Piebalgas teigė: „Mes toliau dirbsime su Rusija, nes ji turi energijos išteklių“.

Maskva jau atvirai teigia, kad konkurencija dėl energijos išteklių Vidurio Azijoje ir Kaspijos jūros regione galėtų privesti iki karinio konflikto jos pasienyje kitą dešimtmetį. Saugumo strategijos dokumentas, paviešintas gegužę, buvo pasirašytas Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo.

Pagal 2009 m. birželio 9 d. BBC informaciją parengė Kristina Puleikytė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras