Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Apie tris 2009 metais minimus tarptautinius įvykius (3)

Prof. Vytautas Landsbergis, Europos Parlamento narys
2009 06 17

Europos Parlamento nario Vytauto Landsbergio

Pareiškimas

Apie tris 2009 metais minimus tarptautinius įvykius

Trys įvykiai, kuriems šiemet sukanka 70 ir 20 metų, supynė Lietuvos, Rusijos ir visos Europos likimus.

Pirmiausia, tai nelemtasis Hitlerio ir Stalino 1939 m. sandėris dalytis tarp jų valstybių esančias tautas ir teritorijas. Sandėris vadinamas Molotovo-Ribbentropo Paktu, o jo pasekmės buvo Antrasis pasaulinis karas ir nesuskaičiuojamos pavergtų tautų nelaimės.

Tuometinė bolševikų Rusija, pasivadinusi SSRS, ir nacionalsocialistų Vokietija, pasivadinusi Trečiąja imperija, vergė ir kaimynų, ir savo tautas. Karo pabaiga paliko daugelį jų komunistinei tironijai dar ilgiems dešimtmečiams, nes padėtį įtvirtino kiti paktai, tik iš dalies keitę pirmojo žemėlapius. Baltijos šalių vietos nepakeitė nei Teheranas, nei Jalta, nei Potsdamas. Mums tebeliko galioti Molotovo ir Ribbentropo parašai, kol juos aukščiausiu valstybės sprendimu panaikino 1989 m. pabaigoje SSRS Antrasis liaudies deputatų suvažiavimas.

Molotovo-Ribbentropo pasirašymo datą pradėjome Lietuvoje viešai minėti, smerkdami ir reikalaudami teisingumo, o pirmiausia laisvės, Vilniuje 1987 m., po to 1988 m., o jau 1989 m. rugpjūčio 23 d. trys tautos – Lietuva, Latvija, Estija – išėjo į nepamirštamąjį „Baltijos kelią“. Pustrečio milijono susikibusių rankomis žmonių manifestacija nuo Vilniaus iki Talino skelbė pasauliui: „Reikalaujame laisvės! Nebegali toliau taip tęstis!“ Toks buvo antrasis įvykis, ir pasaulis nebegalėjo apsimesti, kad nemato.

Blogio imperija eižėjo neatlaikydama laisvės ir teisingumo reikalavimų. Smurtas ir prievarta nebebuvo visagaliai. Dirbtinis Europos padalijimas neteko jėgos ir prasmės, ir dešimtmečius mūryta, saugota, krauju sulaistyta Berlyno siena griuvo. Tai trečiasis įvykis.

Tik minimi kartu, nepamirštant visumos, šie trys įvykiai parodo istorijos virsmo galybę, kai galų gale laimi laisvė ir teisingumas. Paktas, panaikintas tik po 50 metų, ir jo politines pasekmes atmetusieji „Baltijos kelias“ ir Berlyno sienos griūtis, yra Europos paveldas, kurio nevalia nei iškraipyti, nei nutylėti.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 3)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras