Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Už Tėvynę. Už Staliną

Valerija Novodvorskaja
2009 06 18

Tai ne citata iš propagandininkų, kurių teigimu, tarybiniai kariai ir karininkai su tokiu šūkiu eidavo atakon per Antrąjį pasaulinį karą, arsenalo. Beje, kiek man pasakoja abu mano seneliai ir tėvas, šūkį „Už Tėvynę“ jie iš tiesų girdėjo ir patys taip šaukdavo, tačiau jie nepamena, kad kas nors būtų šaukęs „Už Staliną“. Na, bet mes ne į ataką rengiamės. Veikiau mums tenka gintis nuo atakon pasirengusios valstybės.

Gali būti, kad netrukus Rusijos politiniai kaliniai galės sakyti, jog sėdi „Už Staliną“. Jei tik Rusijos parlamentas priims papildymą Baudžiamajame kodekse, kurio projektas dabar klaidžioja po parlamentarų kabinetus. Jei taip įvyks, tai birželio 12-oji taps žmonių aukų diena, o žodis „Rusija“ inteligentijos protuose ir lūpose įgaus salstelėjusį kraujo prieskonį, kurį turėjo žodis „SSSR“.

Vėl tenka grįžti prie prakeikto klausimo: ką šventė Rusija birželio 12 dieną ir kodėl iki Boriso Jelcino tai nebuvo švenčiama? 2002 metais, kai karaliavo Vladimiras Putinas, šventė pakeitė pavadinimą bei prasmę ir iš Rusijos nepriklausomybės dienos virto Rusijos diena. Tai neabejotina istorijos falsifikacija. 1990 metų birželio 12 dieną Liaudies deputatų suvažiavimas priėmė Rusijos nepriklausomybės deklaraciją. Nepriklausomybės nuo ko?

Štai JAV švenčia savo Nepriklausomybės dieną liepos 4-ąją, ir jie neslepia, jog atsiskyrė nuo metropolijos – Didžiosios Britanijos. Jie atvirai kalba apie Nepriklausomybės kovas. Nacionalinė Prancūzijos šventė – liepos 14 diena. Niekas neslepia, jog tai Bastilijos, politinio kalėjimo, užėmimo diena. Tačiau mūsų metropolija vadinosi SSSR. Tiek Lubianka, tiek Lefortovo kalėjimas išliko. Paprasčiausiai Lubiankos darbuotojai persikėlė į Kremlių bei Baltuosius rūmus ir pradėjo galingą kovą už sovietinės praeities reabilitaciją. Jei taip, tai natūralu, jog ir apie nepriklausomybę vengiama kalbėti.

XX amžiaus paskutinį dešimtmetį Rusija šiaip ne taip ištrūko iš rūsio, kuris vadinosi „SSSR“, ir pabandė kurti savą istoriją: be kolonijų, be sovietų valdžios, be ideologizuotos istorijos. Rusiškas nacionalizmas sovietmečiu buvo nusikaltimas. Nors tokio neatrasime sovietiniame Baudžiamajame kodekse, tačiau daug rusų disidentų pateko kalėjiman būtent už rusišką nacionalizmą, nes „rusiška“ buvo „priešpriešinama sovietiniam“. Pavyzdžiui, tokie disidentai kaip Vladimiras Osipovas, Leonidas Borodinas. Sovietų valdžią ypač erzino rusų emigrantų kalbos apie Rusijos dvasią, A. Solženicyno pozicija.

Dabar viskas atvirkščiai. Rusija vėl uždaroma į sovietinės istorijos narvą, o Stalinas ir Ivanas Rūstūsis saugo šio narvo duris. Kova prieš neva „Rusijos istorijos falsifikavimą“ tampa sovietinės istorijos apologetika. Rusijos Dūmoje planuojama priimti naują Baudžiamojo kodekso punktą, kuriame būtų numatyta bausmė už SSSR dominuojančio vaidmens antihitlerinėje koalicijoje bei to, kad ji išvadavo Rytų Europą, neigimą. Beje, lygiai prieš 60 metų  Josifas Stalinas įvedė bausmes už amerikietiškos technikos ar amerikietiškos demokratijos gyrimą Taigi, jei prabilsi apie Baltijos valstybių, Lenkijos, Čekoslovakijos okupaciją, atsidursi kalėjime. Taip jie esą išmokys Tėvynę mylėti. Taip pat išmokys mylėti ir Staliną, juk būtent jo „gerais darbais“ dabar abejojama.

Baisiausia tai, kad, kaip rodo apklausos, 77 nuošimčiai Rusijos gyventojų pritaria tokiai Baudžiamojo kodekso pataisai ir tik 11 procentų griežtai priešinasi. Tai sovietinio mąstymo revanšas, ir Rusija vėl taps budelio įrankiu ir kartu taps šio budelio auka.

Pagal www.grani.ru parengė Andrius Navickas

Bernardinai.lt

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (93)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras