Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Rusija pasirengusi branduolinės ginkluotės mažinimui

2009 06 23

Birželio 20 d. Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Rusija yra pasirengusi smarkiai sumažinti branduolinės ginkluotės atsargas ir su JAV pasirašyti naują paktą dėl ginkluotės, jei Vašingtonas sutiks su Maskvos nuogąstavimais dėl priešraketinės gynybos sistemos dislokavimo. Rusijos vadovas teigė, kad šalis pasiruošusi net keletą kartų sumažinti branduolinių ginklų gabenimo sistemų skaičių, be to, šis skaičius galėtų būti maženis už numatytą 2002 m. Maskvos pakte.

Naujas paktas dėl ginkluotės išplaukia iš 1991 m. START sutarties, kurios galiojimas baigiasi gruodžio 5 d. Šis naujas ginkluotės paktas yra D. Medvedevo ir JAV prezidento Barako Obamos pastangos pagerinti valstybių dvišalius santykius, pašlijusius per Džordžo Bušo prezidentavimo laikotarpį.

Abiejų valstybių derybininkai tikisi, kad naujas konsultacijų dėl naujo ginkluotės pakto raundas prasidės kitą savaitę.

Visgi D. Medvedevas aiškiai davė suprasti, kas progresas derybose dėl branduolinės ginkluotės kontrolės yra susijęs su JAV priešraketinės gynybos planų ateitimi. Anksčiau D. Medvedevas buvo išreiškęs Kremliaus nerimą ir nepritarimą amerikiečių planams dislokuoti priešraketinės gynybos sistemą Vidurio Europoje.

D. Medvedevas taip pat išreiškė susirūpinimą dėl JAV planų išdėstyti nebranduolines kovines galvutes strateginėse raketose. Pasak jo, tai mažina solidaus būsimos sutarties verifikavimo galimybes ir didina saugumo grėsmę. Taip pat Rusijos vadovas pakartojo, kad strateginės ginkluotės dislokavimas kosmose turėtų būti uždraustas.

Pagal 2009 m. birželio 20 d. „Financial Times“ informaciją parengė Kristina Puleikytė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras