Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Energetika
 
  Lietuvos-Rusijos santykiai: naftos ir politikos kokteilis

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2006 08 30

Analitikai ir diplomatai tvirtina, kad vienas svarbesnių pastarųjų metų iškovojimų Lietuvos ir Rusijos santykiuose – tai tranzito į Kaliningradą ir atgal į žemyninę Rusiją sureguliavimas. Tai patvirtino ir Lietuvos konsulas Kaliningrade Viktoras Baublys. Tačiau ir šiems santykiams neseniai kelią perbėgo juoda katė: liepos 29 dieną, įvykus avarijai dujotiekyje „Družba“ prie Rusijos ir Baltarusijos sienos, Maskva pareiškė, kad nutraukiamas naftos tiekimas „Mažeikių naftai“, o vamzdyno remontas užsitęs maždaug metus. Iš Rusijos pasigirdo pareiškimų, kad naftos tiekimas Lietuvai iš viso nebus atnaujintas. Kad jos negausime rugsėjo mėnesį – tai buvo jau oficialus perspėjimas.

Atsakomąjį žingsnį žengė ir Vilnius. Lietuvos užsienio ministerija Rusijos ambasadoriui Lietuvoje Dmitrijui Cvetkovui pareiškė, kad artimiausiu metu prasidės susidėvėjusios geležinkelio atkarpos tarp Kenos ir Kybartų remontas, todėl keleivių, krovinių ir vadinamasis specialus (karinis) tranzitas per šalies teritoriją bus apribotas. Lietuvos prezidentas V.Adamkus pastebėjo, kad trasa į Kaliningradą bus uždaryta ne dėl politinių priežasčių, o dėl keleivių ir krovinių saugumo.

Netiesiogiai polemizuodamas su prezidentu Valdu Adamkumi, premjeras Gediminas Kirkilas tikina, kad dėl politinių motyvų per Lietuvą einančio svarbaus Rusijai geležinkelio „remonto“ nebus, nebent jo prireiktų dėl techninės būklės. „Geležinkelio remontas bus, jeigu to reikėtų. Jis vyks tuo atveju, jei reikės, bet kokiais nors politiniais motyvais jokių remontų mes nenumatome“, – žurnalistams sakė premjeras. Anot jo, nebus apribotos ir Kaliningrado karinio tranzito apimtys. „Karinis tranzitas vyksta kaip vykęs, bet jeigu atsitiktų kaip nors taip, kad, neduok Dieve, kokia avarija, tai aišku būtų remontas. Bet kol kas tokios būtinybės nėra“, – kalbėjo G. Kirkilas. Tuo tarpu Prezidento V. Adamkaus nuomone, Kaliningrado tranzito programą įgyvendinanti Lietuva privalo užtikrinti keleivių bei krovinių saugumą, todėl, jei yra būtinybė, geležinkeliai turi būti remontuojami. Premjeras anksčiau yra tikinęs, kad geležinkelį galima remontuoti, neuždarius visos trasos.

Šiame ginče, atrodo, daugiau nesutarimų dėl vieningos pozicijos yra Lietuvos pusėje. Iš pirmo žvilgsnio, tiek 40 metų naftotiekį, kurio eksploatacijos terminas, „Transneft“ vadovo Semiono Vainštoko teigimu, baigėsi prieš 12 metų, tiek geležinkelio dalį Lietuvos teritorijoje kada nors remontuoti būtina, kad neįvyktų kokia skaudi nelaimė. Beje, ji ir įvyko prie Jonavos praėjusį savaitgalį... Ji atsitiko ir apie 4000 km ilgio naftotiekyje „Družba“: Unečo-Polocko atkarpoje, prakiurus vamzdynui, į aplinką išsiliejo apie 100 tonų naftos. Tai įrodymas, kad remonto darbai ir vienur, ir kitur neatidėliotini.

Kitas klausimas, kiek jie gali tęstis. Rusijos terminai aiškiai užtęsti, mano Lietuvos specialistai. Lietuva yra nusiuntusi pasiūlymą padėti Rusijai suremontuoti naftotiekį ir iki šiol tikisi gauti atsakymą. Tačiau Lietuvos premjeras tvirtina, kad Lietuva turi apsirūpinimo nafta garantijas ilgam laikui, „bent jau iki tol, kol Lenkijos kompanija „PKN Orlen“ perims visą atsakomybę už tiekimą ir už kitus dalykus“.

Apie būtinus geležinkelio remonto darbus Lietuva Rusiją informavo jau anksčiau, taigi jokios politinės potekstės čia lyg ir nėra.

O vis dėlto ją galima įžvelgti. Štai laikraštis „International Herald Tribune“ cituoja Lietuvos ambasados Varšuvoje patarėją Arūną Jievaltą (šį laikraščio straipsnį www.geopolitika.lt jau yra paskelbusi), kuris naftos tiekimo nutraukimą sieja su lenkų kompanijos „PKN Orlen“ sprendimu įsigyti „Mažeikių naftą“. Rusai nori priversti lenkus atsisakyti šio sandėrio, rašė laikraštis. Jam įtarimą sukėlė tai, kad Maskva pasinaudojo avarija naftotiekyje, jog pademonstruotų Varšuvai ir Vilniui savo nepritarimą sandėriui.

Dabar „Mažeikių nafta“ gauna žaliavos per Būtingės terminalą, tačiau tuomet kiekviena naftos tona pabrangsta 8 eurais. „PKN Orlen“ taip pat ketina ieškoti alternatyvių kuro šaltinių, tačiau kol kas, jų neturint, žaliava, pervežama jūra, kaip teigia Prahoje reziduojančios kompanijos „World and Company Financial Services“ analitikas Tiboras Bokoras, pabrangs 1,5 dolerio už barelį. Tačiau lenkai dar neturi realių planų, kur gauti ir kaip atsivežti pigesnės negu rusų naftos, o remontuoti 70 km prakiurusią naftotiekio trasą, nuo magistralės į Centrinę Europą ir Vokietiją atsišakojančią į Lietuvą, rusai neskuba.

Rusijos spauda taip pat įtaria, kad Lietuva būtent po liepos 29 d. staiga nusprendė imtis adekvačių spaudimo priemonių. Štai laikraštis „Kommersant“ pastebi, kad Rusija delsia remontuoti naftotiekio atšaką todėl, kad jai neatiteko Lietuvos naftos perdirbimo įmonė, kuri buvo parduota lenkams. Gegužę „PKN Orlen“ susitarė nupirkti 84,4 proc. „Jukos“ ir Lietuvos įmonės akcijų. Tačiau sandėris galutinai turėtų įvykti rugsėjį, kai turi būti sumokėti pinigai už akcijas, todėl Maskvoje ir toliau bręsta idėjos, kaip priversti Varšuvą atsisakyti šito gero kąsnelio.

Tuo tarpu „PKN Orlen“, kaip rašo žurnalas „Forbes“, kreipėsi į ES, prašydama išsiaiškinti, ar sprendžiant Rusijos naftotiekio technines problemas nėra politinės potekstės. Jeigu taip, tai reikia svarstyti klausimą ne tik dėl vamzdynų valdytojos „Transneft“, bet ir apskritai dėl Rusijos, kaip naftos tiekėjos, reputacijos. Briuselis atsakė trumpai: dabar ES atostogos ir apie tai „bus galima galvoti rudenį“.

Šiaip ar taip šis energetinis sandėris pateko į globalinį politinių aistrų sūkurį, kuris į savo juodą gelmę pamažu įtraukia ir kitas Rusijos bei Lietuvos santykių sritis.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras