Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Iranas: dideli statymai

2009 06 26

Antradienį (birželio 23 d.) Irano Sergėtojų taryba pareiškė, kad yra patenkinta įvykusiais šalies prezidento rinkimais. Ji palaiko rinkimus laimėjusį Mahmoudą Ahmadinejadą, net paaiškėjus per rinkimus įvykusiems neatitikimams.

Po smurto savaitgalį Irane lieka neaišku, kaip režimo opozicija reaguos į naujieną, kad pastangos peržiūrėti rinkimų rezultatus legaliais kanalais buvo nulinės. Nors protestai gatvėse šiek tiek nurimo, dauguma baiminasi, kad bus ir toliau neišvengta mirčių ir sužeidimų, jei protestuotojai masiškai užtvindys gatves, kai jų viltys teisėtai pakeisti rezultatus buvo sudaužytos.

Jauna moteris Neda Soltani, kuri mirė pašauta, daugumos protestuotojų laikoma kankine. Ceremonija, skirta jai atminti, buvo atšaukta dėl valdžios draudimo, tačiau ajatola Hosseinas Ali Montazeri nuo trečiadienio paskelbė trijų dienų gedulą už tuos, kurie žuvo per protestus.

Irano režimas su protestais buvo susidūręs jau anksčiau, iš kurių ryškesni buvo 1999 ir 2003 m., tačiau tuometinio valdančiojo elito vienybė buvo tokia stipri, kad valdžios organai sugebėjo protestuotojus sutraiškyti be didelio vargo ar pakenkimo jų valdžiai bei teisėtumui. Šiuo metu Irano politiniame elite tokios vienybės nebėra, nes buvę kolegos stoja prieš, kovodami dėl islamistinės respublikos ateities. Tai tik gali paskatinti tolesnius protestus gatvėje.

Kandidatas, pralaimėjęs rinkimuose, Miras Hosseinas Mousavi yra laikomas opozicijos veidu, tačiau tikroji jos galia yra buvęs šalies prezidentas Akbaras Hashemi Rafsanjani. Irano aukščiausiasis vadovas ajatola Ali Khamenei palaiko laimėjusį kandidatą ir paskutinė jo kalba rodo, kad jis nenusiteikęs leistis į kompromisus. Taigi, šiuo metu dvi įtakingos Irano figūros atsidūrė priešingose barikadų pusėse.

Ši pora kelis dešimtmečius buvo Irano politikos centre, o dabartinis susipriešinimas jiems abiem kainuos daug. Be to, skilimas politiniame elite tik didėja. Pavyzdžiui, parlamento pirmininkas Ali Larijani, kuris palaikė prezidento rinkimų rezultatus, šiuo metu pradėjo kritikuoti griežtų priemonių naudojimą prieš protestuotojus.

Iranas išgyvena ilgą ir karštą vasarą. Nors kyla pagunda teigti, kad per ateinančias keletą savaičių situacija bus vienaip ar kitaip išspręsta, tačiau krizė Irano Islamo Respublikoje gali tęstis daug ilgiau. Gary Sickas, pagrindinis Irano ekspertas Baltuosiuose rūmuose revoliucijos metu ir šiuo metu Kolumbijos universitete, rašo, kad „tai nėra sprintas; tai yra maratonas. Ištvermė svarbi tiek pat kiek ir greitis“.

Pagal 2009 m. birželio 23 d. „The Economist“ informaciją parengė Kristina Puleikytė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras