Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Žvilgsnis į sunkmetį išgyvenančią Ukrainą

Agnė Kazlauskaitė
2009 06 27

Tarptautiniai ekspertai pripažįsta, kad Ukraina sunkiau nei kitos regiono valstybės išgyvena ekonominį sunkmetį. Sudėtingos ekonominės situacijos šalyje nešvelnina ir nuolat besitęsiančios politinės rietenos aukščiausiuose valdžios sluoksniuose nei 2009 m. pradžioje vykęs dujų konfliktas su Rusija. Ukrainos gyventojams belieka stebėti, kaip šalis bando kapanotis iš politinės ir ekonominės krizės, vietinei žiniasklaidai svarstant, ar jau yra pasiektas dugnas, ar vis dar ritamasi žemyn.

2008 m. spalį Ukraina viena pirmųjų kreipėsi į Tarptautinį valiutos fondą (TVF) prašydama paskolos. Šalis jau gavo 7,3 mlrd. dolerių paskolą iš TVF, kuris iš viso Ukrainai pažadėjo paskolinti 16,4 mlrd. dolerių. Ukraina taip pat sulaukė nemažai finansinės pagalbos iš Pasaulio banko, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko bei kitų donorų. ES pareigūnai ir politikai, tarp jų ir ES užsienio politikos vadovas Javieras Solana bei Vokietijos užsienio reikalų ministras F. W. Steinmeieris, taip pat svarsto pagalbos Ukrainai galimybę.

Pasaulio bankas prognozuoja, kad 2009 m. Ukrainos ekonomika smuks 9 procentais. Ukrainos grivina per praėjusius metus dolerio atžvilgiu nuvertėjo 38 procentais. Per pirmąjį 2009 m. ketvirtį Ukrainos BVP krito 20–23 proc., o sunkiosios pramonės produkcija sumažėjo net 30 procentų. Ukrainos padėtį apsunkina tai, kad ji yra labai priklausoma nuo sunkiosios pramonės, kuri yra viena iš pagrindinių šalies pramonės šakų. Valstybės lėšos iš sunkiosios pramonės produktų eksporto ženkliai sumažėjo, o importuojamų žaliavų (nepamirštant ir rusiškų dujų), būtinų metalo apdirbimo bei kitoms sunkiosios pramonės rūšims, kainos išaugo. Atrodytų, Ukraina pradeda „veikti nuostolingai“.

Nuo 2000 iki 2007 m. Ukrainos BVP kasmet paaugdavo daugiau negu po 7 proc., tad Ukrainoje tęsėsi iliuzija, kad šalies ekonomika išgyvena klestėjimo laikotarpį. Iš tikrųjų per pastaruosius trejus metus vartojimas šalyje augo tris su puse karto sparčiau nei gamyba. Šalies vadovai aiškiai nesivadovavo liaudies išmintimi, kad roges reikia ruošti vasarą. Ekonominio pakilimo metu Ukrainoje nebuvo nei diversifikuota ekonomika, nei sumažintas energetikos resursų naudojimas modernizuojant pramonę, nei pagerintas verslo klimatas ar skatinami smulkūs ir vidutiniai verslai.

Pasaulio banko ekspertai, darydami tolesnes Ukrainos ekonomikos prognozes, nurodo vieną išlygą – Ukrainos politinę situaciją, kurios nestabilumas gali stipriai įtakoti šalies ekonomikos raidą. Kol kas šalyje nematyti konstruktyvių politinių sprendimų – politikų peštynės tebesitęsia. Prezidentas Viktoras Juščenka kaltina premjerės Julijos Tymošenko vadovaujamą vyriausybę būtinų reformų stabdymu. Premjerė, žinoma, prezidentui atsako tuo pačiu. Viktoras Janukovyčius, didžiausios parlamente Regionų partijos vadovas, savo ruožtu populistiškai kritikuoja pačias reformas ir stabdo jų priėmimą.

Gegužės mėnesį Ukraina pavėluotai gavo antrąją TVF paskolos dalį, kurios vertė buvo 2,8  mlrd. dolerių ir kuri šalį turėjo pasiekti dar vasario mėnesį. TVF buvo atšaukęs savo misiją iš Kijevo, nes jo ekspertai nesutarė su J. Tymošenko dėl biudžeto deficito bei kitais klausimais. Ukrainos vyriausybei šiaip ne taip pavyko susitarti su TVF dėl priemonių, kurios padėtų stabilizuoti šalies viešuosius finansus, tačiau šiam susitarimui dar reikėjo ir parlamento palaiminimo. TVF reikalaujamas priimti priemonių paketas, kurį sudaro pensijų reforma, finansų ir mokesčių sistemų restruktūrizavimas bei valstybinės energetikos bendrovės „Naftogaz“ finansų subalansavimas, buvo Regionų partijos blokuotas Aukščiausiojoje Radoje. Jau dabar aišku, kad trečioji TVF paskolos dalis, planuota pervesti birželio mėnesio pabaigoje, taip pat pasieks šalies biudžetą pavėluotai, ypač jei Ukrainos valdžia ir toliau nepaklus TVF reikalavimams.

Politinės nuotaikos šalyje

Kas iš visų politinių rietenų bei nestabilumo pelnosi daugiausia politinių taškų? Tikrai ne V. Juščenka, kurio reitingai yra juokingai maži ir, skirtingų sociologinių apklausų duomenimis, svyruoja apie 2–3 procentus. Tos pačios apklausos rodo, kad Ukrainos gyventojai V. Juščenką laiko blogiausiu Ukrainos prezidentu (tik 7 procentai apklaustųjų laiko V. Juščenką geresniu prezidentu už buvusius šalies vadovus Leonidą Kravčiuką ir Leonidą Kučmą). Kita vertus, didele žmonių parama negali džiaugtis nei V. Janukovyčius, kuris vis dar pirmauja apklausose ir turi apie 15 proc. gyventojų paramos, nei šiek tiek mažesnį reitingą turinti premjerė J. Tymošenko ar trečias pagal populiarumą liekantis Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Arsenijus Jaceniukas.

Ukrainos gyventojų nepasitenkinimas ir nusivylimas valdžia yra didžiulis. Daugeliui iš jų yra apkarpyti atlyginimai, sparčiai didėja nedarbas, kuris, jei tikėsime liūdnomis prognozėmis, per metus šoktels iki 9 procentų. Ar Ukrainos gyventojai protestuodami vėl išeis į gatves?

Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad nuo pat 2009 m. pradžios šalyje vyksta didesnės ar mažesnės protesto akcijos ar demonstracijos. Šalyje prasidėjus didesnio masto atleidimams ar atlyginimų karpymams protestuoja darbininkai. Vasario mėnesį apie 10 tūkst. žmonių, protestuodami prieš mokesčių didinimą Kijeve, surengė demonstraciją. Bene didžiausią demonstraciją pavyko surengti V. Janukovyčiui: į ją susirinko apie 20 tūkst. žmonių. Nepriklausomybės aikštėje tuomet plevėsavo daug vėliavų, buvo girdėti šūkiai: „Šalin premjerę!“, „Šalin oranžinę koaliciją!“ Vis dėlto šių demonstracijų negalima vadinti masinėmis protesto akcijomis.

Ar Ukrainoje yra įmanomos masinės protesto akcijos? Teoriškai taip, tačiau jos turėtų būti inicijuojamos opozicijos. Didžiausia opozicinė Regionų partija pabandė surengti didesnę demonstraciją, tačiau neaišku, ar šis bandymas bus kartojamas. Sudėtingiausia ekonominė situacija yra Ukrainos rytuose, tad ir nepatenkintųjų čia daugiausia. Vis dėlto vargu ar Regionų partija su V. Janukovyčiumi priešakyje, nors ir turėdama nemažą gyventojų paramą rytiniuose šalies regionuose, ryšis organizuoti didesnius protestus. Juk tai reikštų ėjimą prieš didžiausius savo rėmėjus – Donecko ir Lugansko oligarchus, atleidžiančius darbininkus, uždarančius gamyklas ir nesuinteresuotus vietinių gyventojų bruzdėjimu.

Artėjant prezidento rinkimams, kurie tikriausiai vyks 2009 m. pabaigoje, neramumai šalyje gali sustiprėti, tačiau antroji oranžinė ar kurios kitos spalvos revoliucija yra mažai tikėtina. Ukrainos gyventojai yra ne tik nusivylę, bet ir nematantys prasmės išeiti į gatves. Ukrainą krečia slogutis, kuris galbūt aprims tik po rinkimų. Tik tada galima laukti nepopuliarių, tačiau būtinų reformų, kurios padėtų šaliai išbristi iš ekonominių sunkumų. Galbūt tuomet ir aukščiausiuose postuose nebesėdės žmonės, dėl asmeninių ambicijų bei (ne)simpatijų griaunantys pasitikėjimą valdžia ir menkinantys šalies įvaizdį.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (93)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras