Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Energetika
 
  AE Baltarusijoje statys rusai – už savo pačių pinigus

Aušra Radzevičiūtė
2009 07 01

Birželio 26 d. „Belorustoday.ru“ pranešė, jog Minske pirmasis šalies vicepremjeras Vladimiras Semaška oficialiai pareiškė, kad Baltarusija galutinai apsisprendė pasirinkti naujajai atominei elektrinei rusišką reaktorių VVR–1000. Anot pareigūno, saugumo prasme tai vienas patikimiausių reaktorių pasaulyje, jis priklauso 3+ kartai, o ketvirtoji karta rinkoje atsiras tik po 20 metų. Rusiški reaktoriai VVR–1000 šiuo metu veikia pačioje Rusijoje, Kinijoje, taip pat planuojami įdiegti Irane bei Indijoje.

Dar 2007 m. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka tvirtino, kad nuosava atominė elektrinė šaliai reikalinga kaip oras, siekiant diversifikuoti energetinę priklausomybę nuo vieno šaltinio – Rusijos gamtinių dujų. Tuomet BBC citavo kaimyninės Baltarusijos vadovą, pareiškusį, kad energetiniai resursai labai dažnai ekonomiką paverčia politika. Galbūt todėl oficialusis Minskas, galų gale nusprendęs statyti naująją AE, tikino, kad bus paskelbtas konkursas ir jame dalyvauti kviečiami prancūzai bei amerikiečiai. Deja, bet šie net nesiteikė įdėmiau pasidomėti Baltarusijos taikaus atomo projektu. Tad kaip visada – liko vieninteliai rusai.

Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“ išspausdino Andrejaus Suzdalcevo (Aukštoji ekonomikos mokykla) straipsnį, kuriame tvirtinama, jog A. Lukašenka puikiai suvokia, ką reiškia turėti „taikų atomą“ – jis ne kartą viešai apgailestavo, kad po SSRS subyrėjimo iš Baltarusijos Rusija išsigabeno branduolines raketas. Jos, anot Baltarusijos prezidento, priverstų „mus kitaip vertinti…“

„Nuosava AE, būdama svarbi autoritariniam režimui politiškai, reiškia ne tik savotišką užsienio politikos draudimo polisą. AE Baltarusijoje gali tapti pasaulio bendruomenės šantažo įrankiu. Be to, autoritarizmo stilius – nuolatos inicijuoti didžiules statybas: kanalai, hidroelektrinės, universitetai, nacionalinės bibliotekos, atominės elektrinės. Tautos mobilizacija aplink dar vieną „statybinę pergalę“ sustiprina režimą dešimtmečiams“, – tikina A. Suzdalcevas. Autoriaus teigimu, nei amerikiečiai, nei prancūzai atominės elektrinės Baltarusijoje nestatytų dėl politinių sumetimų. O rusų A. Lukašenka nenorėjo pats. Tačiau pasirinkimo nebuvo, tad bent jau nepraleista proga mažumėlę rusus pašantažuoti.

Iš pradžių A. Lukašenka net pasakojo, kad naujoje AE gali būti mišri įranga iš Rusijos ir Prancūzijos, nors visi specialistai puikiai supranta, kad tai tiesiog neįmanoma, nes rusiškos technologijos nesiderina su jokiomis kitomis. Tuomet buvo pabandyta naujosios AE statybos klausimą kažkaip susieti su įsiskolinimais už gamtines dujas. Galų gale buvo sutarta, kad atominę elektrinę statys „Atomstrojeksport“, tačiau, skirtingai nei šiai įmonei dirbant užsienio šalyse, kai darbų vykdytojas finansuoja 85 proc. projekto vertės, šįkart rusai suteiks 100 proc. kreditą.

Rusijos valstybinės korporacijos „Rosatom“ vadovas Sergejus Kirijenka neseniai pareiškė, kad galutinis susitarimas dėl AE statybos Baltarusijoje gali būti pasirašytas rudeniop. Anot jo, tarp šalių jau pasirašytas atitinkamas tarpvyriausybinis dokumentas, o dabar jau parengtos ir komercinės sutartys, tačiau laukiama Rusijos finansų ministerijos sprendimo dėl reikiamos kreditinės linijos – 9 mlrd. JAV dolerių.

Baltarusijos AE statybai parinkta vieta prie Ostroveco gyvenvietės Gardino srityje (netoli Lietuvos sienos). Planuojama, kad pirmasis energetinis blokas pradės veikti 2016 m., antrasis – 2018 metais. Bendra planuojama AE galia – 2 tūkst. MW.

Rusijos energetinės plėtros problemų instituto direktoriaus pavaduotojas Sergejus Komarovas klausia, ką šis projektas duoda Rusijai, ir atsako: „Pirmiausia tai naujas užsakymas, leidžiantis ekonominės krizės laikotarpiu sukurti naujų darbo vietų, taip pat suteiksiantis galimybių specialistams tobulėti ir sukaupti papildomos patirties. Antra, AE kaina greičiausiai bus pasaulinio lygio, tad tai – realūs pinigai, kuriuos pavyks uždirbti.“

Rusijos akademikas, V. Kurčiatovo instituto mokslinio centro viceprezidentas Nikolajus Ponomoriovas tvirtina, kad sumanymas Baltarusijoje statyti atominę elektrinę gimė dar sovietiniais laikais, bet buvo „įšaldytas“ dėl avarijos Černobylyje. Ir šiandien visuomenės apklausos liudija, kad baltarusiai nerodo entuziazmo dėl naujosios AE – jų nuotaikas baltarusių sociologai vertina kaip „vidutinišką susidomėjimą“.

Tačiau, nepaisant Rusijos deklaruojamo noro užsidirbti pinigų bei šios šalies politinio elito troškimo kontroliuoti Baltarusiją, kai kurie rusų ekspertai abejoja Baltarusijos AE projekto naudingumu ir net saugumu. Tarptautinės socialinės energetinės bendrijos ekspertas Igoris Škradiukas tikina, kad rusiški reaktoriai VVR–1000 toli gražu nėra patikimiausi, nes būta avarijos precedento viename atominiame povandeniniame laive, kai buvo keičiamos kuro kasetės. Be to, tvirtina ekspertas, pastačius Baltarusijoje AE, pernelyg didelės galios bus sukoncentruotos vienoje elektrinėje (2000 MW, apie 12 proc. visų šalies elektros gamybos pajėgumų), tad didėja rizika, kad gali kilti nesklandumų tinkluose. Taip pat abejotinas argumentas, kad atominė elektrinė sumažins baltarusių energetinę priklausomybę nuo Rusijos: žinant, kad ją statys rusai, kad bus įdiegti rusiški reaktoriai ir branduolinis kuras privalės būti perkamas Rusijoje, kuri apie 2016–2018 m. jo turės ne per daug, todėl, tikėtina, padidins kainas.

Net ir Rusijos valdžios koridoriuose kartais nuskamba abejonė, kam Baltarusijai reikalinga nauja atominė elektrinė, jei elektra šią šalį kuo puikiausiai galėtų aprūpinti Smolensko AE. Bet „Rosatom“ vis tiek tenkina visus Minsko pageidavimus. Tad klausimas „kodėl?“ lieka neatsakytas.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (32)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (85)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras