Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Abchazija jau moka „nepriklausomybės“ kainą

Laura Kirvelytė
2009 07 02

Birželio 16–osios rytą Abchaziją, nuo Gruzijos atsiskirti siekiantį regioną, paliko Jungtinių Tautų kariniai stebėtojai – vienintelė tarptautinė jėga regione. Rusija, davusi laisvę savo veiksmams, stumia regioną į dviprasmišką padėtį.

Birželio 15–ąją Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje (JT ST), kurios nuolatinė narė yra Rusija, buvo svarstoma rezoliucija dėl JT stebėtojų misijos Gruzijoje (angl. United Nations Observer Mission in Georgia – UNOMIG) mandato pratęsimo. Rusijai šį sprendimą vetavus, 16 metų veikusi kiek daugiau nei šimto neginkluotų karinių stebėtojų misija jau kitos dienos rytą buvo priversta savo veiklą Gruzijoje baigti.

JT buvo vienintelė tarptautinė organizacija, padėjusi reguliuoti Gruzijos ir Abchazijos konfliktą. 1993–iaisiais, praėjus metams po karo veiksmų tarp Gruzijos ir nuo jos atsiskirti siekiančios Abchazijos pradžios ir pasirašius Rusijos remiamą ugnies nutraukimo režimą, Gruzija paprašė JT ST Abchazijoje dislokuoti taikdarių misiją. Rusija, nuolatinė JT ST narė, tokios misijos dislokavimui konflikto zonoje griežtai pasipriešino, nes buvo suinteresuota regione išlaikyti savo taikdarius. Taigi JT ST priėmė kompromisinį sprendimą: vietoje taikdarių misijos į Abchaziją buvo išsiųsta karinių stebėtojų misija UNOMIG, kurios pagrindinė užduotis buvo stebėti, kaip Rusijos taikdariai užtikrina ugnies nutraukimo režimo vykdymą. Kiek vėliau į konflikto reguliavimą įsitraukė JT generalinio sekretoriaus „draugų grupė“, kurią sudarė JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Prancūzijos ir Rusijos diplomatai. „Draugų grupės“ paskirtis buvo tarpininkauti padedant konflikto šalims siekti kompromiso.

Kol nebuvo susidurta su „įšaldytų“ konfliktų atvejais, karinių stebėtojų misijos paprastai nebūdavo ilgalaikės. Abchazijos, vieno iš „įšaldytų“ konfliktų posovietinėje erdvėje, atveju UNOMIG mandatą JT ST tekdavo reguliariai pratęsti (maždaug kas pusę metų). Tai ir tapo erdve Rusijos manipuliacijoms.

Rusija blokavo UNOMIG mandato pratęsimą dėl “techninių“ priežasčių. Nebuvo abejojama nei karinių stebėtojų misijos poreikiu „nepriklausomoje“ Abchazijoje, nei JT stebėtojų funkcijų skaidrumu. Rusijos nepasitenkinimas misija, pasibaigęs veto, buvo pagrįstas tik... nesutarimu dėl sąvokų. Pirma, Rusija reikalavo, kad iš misijos pavadinimo – JT stebėtojų misija Gruzijoje – būtų pašalintas žodis „Gruzija“, nes Abchazija, kurią Rusija pripažino po praėjusių metų rugpjūtį kilusio karo su Gruzija, Rusijos atžvilgiu jau nebėra „Gruzija“. Antra, JT ST rezoliucijoje, kuria turėjo būti pratęstas UNOMIG mandatas, buvo įtraukta nuostata dėl Gruzijos teritorinio integralumo. Tai Rusijos atžvilgiu negalioja. Pasak Rusijos nuolatinio atstovo prie JT Vitalijaus Čurkino, nuoroda į JT rezoliuciją Nr. 1808 remiasi „atgyvenusia“ realybe.

Tačiau visas likęs pasaulis, nepripažinęs Abchazijos “valstybingumo“, gyvena kitoje realybėje nei Rusija, tad rezoliucijos tekstą keisti atsisakyta. Be to, pasak JT generalinio sekretoriaus Bano Ki–Moono, nelogiška, kad Rusija, pati du kartus išreiškusi pritarimą rezoliucijoje Nr. 1808 įtvirtintoms nuostatoms (2008 m. spalį ir 2009 m. vasarį), dabar ėmė prieštarauti.

Kas slypi už veto?

Rusijos praktika, kai šioji netikėtai „prisimena“ savo „pražiūrėtus“ interesus, jau tampa taisykle. Kodėl būtent šį kartą Rusijai prireikė politizuoti JT stebėtojų misijos Gruzijoje klausimą?

Pirma, toks Rusijos žingsnis galėjo būti dar vienas įspėjimas Gruzijai, kuri, nepaisydama netgi kariniais veiksmais pasibaigusio didžiosios kaimynės nepasitenkinimo, vis vien atkakliai skinasi kelią Vakarų link. Tuomet, kai Rusija vetavo UNOMIG mandato pratęsimą, artėjo pirmosios JAV ir Gruzijos derybos dėl sausį pasirašytos Strateginės partnerystės chartijos įgyvendinimo. Dar iki karo Rusija Gruzijai atskleidė, kad jos provakarietiškos ambicijos yra atvirkščiai proporcingos teritorinio integralumo siekiui. Taigi, vykdydama „žingsnis po žingsnio“ taktiką, Rusija kiekvieną Gruzijos žingsnį Vakarų link palydi atitinkamu veiksmu separatistiniuose regionuose.

Antra, priežastis, dėl kurios Rusija norėjo išsiųsti tarptautinius stebėtojus iš Abchazijos, gali būti ir pačios Rusijos problemos. Pastaraisiais mėnesiais įsisiūbavo neramumai Rusijos Šiaurės Kaukaze, kvepiantys naujo karo galimybe. Rusijai potencialaus karo atveju būtų labai pravartu turėti karinius forpostus pietuose.

Abchazijoje, kaip pokonfliktinėje zonoje, buvo draudžiama sunkioji ginkluotė. Viena iš UNOMIG funkcijų buvo stebėti, ar nepažeidžiamas ginkluotės režimas – ar į konflikto zoną nepatenka draudžiamosios sunkiosios ginkluotės. Dabar Rusijos kariai, likę be tarptautinių stebėtojų, gali „tvarkytis“ Abchazijoje netrukdomi. Be to, be tarptautinių stebėtojų artimiausiu metu gali likti ir Pietų Osetija.

Gruzija dėl karinio „bendradarbiavimo“ su Rusija visada buvo nepalenkiama. Dar dešimtajame dešimtmetyje, vykstant dviem Čečėnijos karams, didžiausi Gruzijos ir Rusijos nesutarimai kildavo, kai Gruzija atsisakydavo Rusijai leisti naudotis jos teritorija kariniams veiksmams Šiaurės Kaukaze vykdyti. Tuo tarpu su visiškai Rusijos kontroliuojamomis Abchazija ir Pietų Osetija tokių problemų nekils.

Neišsipildę Abchazijos „nepriklausomybės“ lūkesčiai

Rusija buvo vienintelė JT ST narė, blokavusi UNOMIG mandato pratęsimą. Rusijai palankios Kinija, Libija, Vietnamas ir Uganda nuo balsavimo susilaikė. Tai – jau ne pirmas kartas, kai Rusija neranda sąjungininkų.

Deja, Rusijos sprendimas džiaugsmo bangos nesukėlė net ir pačiai Abchazijai. Nors separatistinis režimas tvirtina, kad be JT stebėtojų misijos praradimas Abchazijai nėra didelė problema, de facto prezidentas Sergejus Bagapšas iškart po UNOMIG misijos nutraukimo pareiškė sieksiantis alternatyvių ryšių su JT.

Alternatyvos regionui yra labai reikalingos. Kitaip nei Pietų Osetija ar Moldovos Padnestrės regionas, Abchazija niekuomet netapatino savęs su Rusija. Tačiau dabar, kai Abchazijos „nepriklausomybė“ yra Rusijos veiksmų padarinys, regionui nelieka nieko kita, kaip tik taikstytis su nauju diktatu, nepaisant išsiskiriančių interesų.

Abchazijos, likusios vienos su beveik keturiais tūkstančiais Rusijos karių ir visiškai priklausomos nuo pastarosios, opozicija atvirai reiškia nusivylimą, kad nepriklausomybės siekusi Abchazija tiesiog pateko iš vieno, gruziniškojo, diktato, į kitą, rusiškąjį. Iš tiesų regionas pateko į nepavydėtiną padėtį: pripažinimų bangos sulaukti jau nebesitikima, sąjungininkų tarptautinėje arenoje nėra, o išsisukti nuo Rusijos „globos“ nei teisiškai, nei politiškai neįmanoma.

Gruzijos diplomatijos laimėjimas?

Tuo tarpu Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis pareiškė, kad nesutikimas leistis į kompromisą su Rusija dėl principinių nuostatų yra didelis Gruzijos diplomatijos laimėjimas. Gruzija jau seniai parodė turinti tvirtą stuburą Rusijos atžvilgiu, tačiau UNOMIG praradimas Gruzijai nežada nieko gera.

JT stebėtojų misija buvo vienintelė „gija“, vis dar jungusi Gruziją su separatistiniu regionu. Tiesa, Abchazijoje teoriškai veikia ir ES stebėtojų misija, tačiau ji į regioną nepatenka ir šį stebi tik iš Gruzijos.

Jau kuris laikas buvo kalbama apie UNOMIG keitimą kito formato misija, labiau atitinkančia regiono poreikius (pvz., policine misija). Bet, JT stebėtojams palikus regioną, visiškai neaišku, kaip ten galėtų būti dislokuotos nujos daugiašalės pajėgos ir kas turėtų dėl jų derėtis. Esant dabartinei situacijai, Rusija niekada nesutiks su Gruzijos dalyvavimu derybose, o Gruzija – su Rusijos.

JT stebėtojų misijos nutraukimas Abchazijoje yra didelis pralaimėjimas visoms šalims. Gruzijai tai tapo žingsniu atgal nuo teritorinio vientisumo, Abchazijai – patekimas absoliučion priklausomybės nuo Rusijos.O ir pati Rusija, vienašaliais veiksmais kurstydama nestabilumą ir įtampą regione, vietoje sąjungininko gali gauti dar vieną “problemų puokštę“.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras