Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Geopolitiniai Kremliaus „koveriai“ (11)

Komentarai:

kjh, 2009 07 13 03:45
Международный политический форум - http://ostrovforum.net

mazylis, 2009 07 05 15:43
Studente. Informacijos sklaidos ribojimas tik sudaro įspūdį, kad problema yra sprendžiamą. Iš tikrųjų tai tik problemos atidėliojimas ir savi apgaulė. Nesprendžiama ir slepiama problema tik gilėja kaip ir negydoma liga. Tad ir tavo paminėtų atveju slėpdama ir ignoruodama socialinės ir ekonominės atskirties problemas Lietuvos visuomenėje, valdantieji daro meškos paslaugą Lietuvos valstybei. Nuskriaustieji ir atstumtieji ne tik kad neturės moralinio pagrindo tapatinti save su Lietuvos idėja, bet greičiausiai taps ir Lietuvos priešais.

Studentas, 2009 07 04 22:25
Su Lietuvos apzvalgininkais ir ypac politikos yra itin sudetinga. Ne del to, kad man neimponuoja ju nuomones (gi mokslui svarbu tik objektuvumas, tai kas labiausiai atitinka tikrove), o del to kad tokiu mazai is prigimties. Na jei paprasei poltikos apzvalgininku (lyg ta sritis kur apzvalgininkai yra labiausiai subjektyvus,)nors kitu sriciu pasakyciau daug daugiau. Visgi 1) K. Girnius; 2)R. Lopata; 3) V. Radzvila. Nors isskirciau tik Girniu, pastarieju du pritempti.

objektyvumo delei pabresiu, kad visgi tai yra skirtingo kalibro politikos apzvalgininkai, labiau nagrinejantys skirtingas "politikos" sferas, pvz uzsienio politika, vidaus politika, kiekviena is pastaruju skaidosi dar smulkiau.

to studentas, 2009 07 04 22:05
studente, gal gali pamineti 3 Lietuvos politikos apzvalgininkus, kuriu komentarus dazniausiai skaitai ir kuriu mintys, nuomone tau yra artimiausia?

kas del kritikos, ne taip mane supratai. Kritika yra gerai, taciau kritikuodamas turi nurodyti konkreciai kas blogai, klaidingai padaryta ir pan. Tu to nepadarei, o tik idejai autoriaus biografija, kuri tikrai nera isskurdziuju...

Ir nereik sureiksmint labai autoriu ar laikrasciu, portalu, nes protingi zmones skaito kelis laikrascius, portalus ir taip susidaro savo nuomone. Jau praejo laikai, kai atsivertes kelis laikrascius rasdavai ta pacia nuomone ir interpretacija. Nieko nematau bloga jei skirtingai autoriai skirtingai vertina faktus... Jei butu atvirksciai, sugriztume i senuosius "Tiesos" laikus...

Studentas, 2009 07 04 21:55
1) Mazyli, paskaityk mano komentarus atidziau, as parasiau, jog komentara parasysiu veliau [kai tam turesiu noro:) ]
2)Teisingai kalbi apie tiesos ieskojima, apie skirtingas metodologijas ir pan. Bet cia yra daug niuansiu. Politikoje, tai yra, valdant valstybe, pasauli, tas pacias socialines sistemas, nereikia grynosios tiesos, kuri ne visada yra teisinga. Juk tiesa, kad 20% Lietuvos gyventoju yra zemiau absoliucios skurdo ribos? Tiesa, bet ar tai teisinga? Is kitos puses, mano akstinas yra tas, kad ar tiesa visada reikalinga, jei ji pretenduoja sugriauti "bendraji geri", atnesti nestabiluma ir chaosa? Dar is kitos puses, tos pacios metodologijos turetu daugiau maziau atspindeti objektyvios realybes instrumentus ir kriterijus, o ne vien pasikliauti "viesojoje erdveje" mirksiancia informacija.

mazylis, 2009 07 04 21:37
1) Studente kritika yra labai gerai. Tačiau kritika turėtų būti konstruktyvi. Tu nebandai užginčyti faktų kuriuos pateikia straipsnio autorius, bet remdamasis susiformavusiais stereotipais bandai pateikti duomenis kurie neturi nieko bendro su konkrečiu straipsniu, bet jais tu bandai apjuodinti autorių kaip asmenybę.
2) Žodžio laisvės ir ribojimas ne tik, kad nepadeda rasti tiesos ,bet kaip tik didina klaidų tikimybę pažįstant pasaulį. Dėl savo sudėtingumo socialines ir kitas sudėtingas sistemas reikia nagrinėti naudojant skirtingas metodologijas ir skirtingais aspektais. Tik palyginę įvairiais būdais gautus rezultatus galime gauti pakankamai teisingą išvadą.

Studentas, 2009 07 04 17:54
1) esant galimybei, butinai pastudijuosiu rasytojo rastus, aciu uz patarima.
2)Tai kad daugelis Lietuvos asmeny, rasanciu laikrasciose, naujienu portaluose ar taip save tituluojanciuose "..... studiju centruose", yra labai blogai, netgi labai tikrai. Zmones mokosi, studijuoja bakalaura (4metai), dar pastudijuoja magistrantura kartais (iki 2 metu, raso disertacijas, mokslinius straipnsius, stazuojasi pasaulio universitetuose, bendrauja su skirtingo lygio ekspertais, praktikais, kiekviena diena braizo sudetingiausius ekonometrinius grafikus, skaicuoja indikatorius, parametrus, faktorius, kuriais remiasi darydami isvadas, turiu omeny, isvadas o ne neaiskius sapaliojimus. Tad viso to nebuvimas ir klaidina zmones, formuoja klaidinga toli nuo realybes vaizdini, kas imama uz gryna piniga. Painiojamos savokos, daznai priezastis painiojama su pasekmem, o kiek dar yra "teoriju" ar tonu knygu tikru o ne pseudorasytoju parasyta.
Todel naturalu, kad kai kada reikia riboti "zodzio laisve", kuri labiau kenkia nei gydo.
3) kritika yra blogai? maniau, kad laisva kritika yra musu politiku vadinamos "demokratijos" atributas. Matyt, klydau.

to Studentas, 2009 07 04 15:56
1) tai ka pasakei apie A. Sprauniu jokia naujiena. Siulau visiems paskaityt jo kurinius (bent jau tie, kurie laiko save isprususiais), nuo kuriu manau visi Lietuvoje pasidarytu siek tiek "sveikesni"
2) del "rasytoju" ir pan. tai daugelis Lietuvos politologu, kurie smezuoja ivairiose televizijose, laikrasciuose ar intenrneto portaluose nera baige zurnalistikos ar pan. Ir nematau cia nieko bloga. Jei zmogus 10-20 metu raso apie politika ir ja domisi, jis yra daug vertesnis uz ta, kuris ka tik baige Zurnalistikos instituta ar tspmi ir galvoja, kad jis yra didelis zinovas. O jei Spraunius dar sugeba parasyt ir isleist prozos ar poezijos knyga dar sauniau!!!
3) As pats turiu puiku, gera darba ir nesieju saves nei su zurnalistika, nei su politika nei kokia kita "-ika", bet jomis domiuose. Taciau tiek savo darbe tiek ir visur kitur susiduriame su kritikuotojais ir pan. Manau uzuot kritikave ir ieskoje nauju sensaciju ir burbulu, paklauskime saves, o kas as toks ir ka as pats padariau, kad galeciau kitus kritikuot? Nuo to visi pasidarysime sveikesni, ir bus mums ir visiems geriau. O dabar is tavo komentaro jauciasi zmogaus "kuriam siandien ir vel nepasiseke" balsas

Studentas, 2009 07 04 13:08
dar uzduosiu neuzduota klausima: cia daug tokiu "apsimeteliu" geopolitikoje.lt? Gerb rasytojai formuoja politines reiksmes nuomone visuomeneje?

Siulau pasidometi ir kitu sio garbaus puslapio autoriu siokia tokia biografija.

Studentas, 2009 07 04 13:05
"Arūnas Spraunius (g. 1962 m. lapkričio 8 d. Raseiniuose) – poetas, prozininkas, eseistas, žurnalistas. Lietuvos rašytojų sąjungos narys (nuo 1998).

[taisyti] Kūryba

Išleido romaną „Sulamita“ (1996 m.), eilėraščių rinkinius „Egzaltacijos“ (1998 m.), „Savigraužos karalystė“ (1999 m.), „Letos pliažai saulėti“ (2004 m.), novelių rinkinį „Tylos!“ (2003 m.).

Prozą ir poeziją kuriančio autoriaus stiliui būdingas konstruktyvumas, ironija, absurdo elementai.Regzdamas intrigą, tolimos istorijos faktus jis neretai supina su dabarties įvykiais; ryškindamas veikėjų charakterius – suteikia jiems kontrastingų bruožų ir sulaukia netikėtų poelgių."
Salitnis wikipedia

veliau parasysiu savo, neintrigini ir neeiliuota komentara.

Greta, 2009 07 04 00:44
Gana painus straipnis, norėtųs aiškesnės vienos krypties ir susikoncentravimo :}

 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras