Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Euroatlantinės organizacijos
 
  Rytų partnerystė gali ženkliai pakeisti padėtį posovietinėje erdvėje (1)

Jonas Motiejūnas
2009 07 13

Europos Sąjungos Rytų partneryste siekiama artimesnių ryšių ir didesnės įtakos buvusiose sovietinėse respublikose – Ukrainoje, Moldovoje, Gruzijoje, Baltarusijoje, Azerbaidžane bei Armėnijoje. Tolimesnės ar artimesnės, visos jos svarbios Europos Sąjungai. Taip pat nė viena jų neturi praktiškai jokios galimybės tapti ES narėmis.

Rytų partnerystė reiškia, kad šešios valstybės gaus palankius laisvos prekybos su ES susitarimus, bus palengvintas vizų išdavimas, teikiama teisinė pagalba siekiant, kad jų įstatymai labiau atitiktų ES normas ir pan. Praktiškai ši partnerystė reikš lėtą integraciją su ES.

Maskva, be abejonės, mano, kad ši iniciatyva nukreipta prieš Rusiją. Atvirai sakant, ja iš tiesų siekiama sumažinti Rusijos įtaką regione, nors ES apie tai tiesiai nekalba ir nekalbės.

Visas šias šešias valstybes Rusija laiko neginčijamai esančiomis savo įtakos sferoje, tačiau jų santykiai su Maskva yra labai skirtingi. Sakykim, Rusijos santykiai su Baltarusija, Azerbaidžanu ir Armėnija yra gana geri. Nors A. Lukašenka ir žaidžia dvigubą žaidimą su ES ir Rusija, vis vien jis V. Putinui artimesnis nei J. M. Barrosui.

Tačiau Rusijos santykiai su Gruzija ir toliau balansuoja ant karinio konflikto ribos. Nepaisant ES protestų, Rusija faktiškai padalijo Gruziją pripažindama Abchaziją ir Pietų Osetiją nepriklausomomis. Tačiau, kaip rodo Rytų partnerystės idėja (kol kas tai labiau idėja), Europos Sąjunga, bent jau teoriškai, neketina ateityje būti pasyvi. Gali kilti kitų panašių konfliktų. Sakykim, kad ir Ukraina. Jos politika taip pat nėra vienaprasmė. Nors kol kas prezidentas Viktoras Juščenka ir užima provakarietišką poziciją, neaišku, kaip keisis – jeigu keisis – Ukrainos nuostatos po prezidento rinkimų. Šiuo metu V. Juščenkos galimybės juos laimėti yra lygios nuliui. Todėl didele dalimi nuo ES politikos bei praktinių žingsnių priklauso, kuria kryptimi pasuks Kijevas. Taip pat ir nuo to, ką darys Kremlius.

Kita vertus, Europos Sąjungoje taip pat maža vienybės. Rytų partnerystę pasiūlė Lenkija ir Švedija. Prancūzija sumanymą vertina labai skeptiškai. Paryžius bandė prastumti vadinamąją Viduržemio jūros šalių partnerystę, tačiau iniciatyva prarado pagreitį Izraeliui pradėjus Gazos ruožo puolimą.

Vis dėlto Rytų partnerystės projektas, remiamas Vidurio ir Rytų Europos šalių – naujųjų ES narių, turi rimtą politinį ir ekonominį pagrindą, kuris galų gale yra naudingas visoms ES valstybėms.

Rytų partnerystei svarbų vaidmenį skyrė pirmąją šių metų pusę ES pirmininkavusi Čekija. Čekų politikų nuomone, metų pradžioje kilusi Rusijos dujų tiekimo tranzitu per Ukrainos teritoriją krizė parodė, kokie svarbūs Europos Sąjungai yra geri santykiai su Rytų kaimynais ir kaip jų politinis stabilumas tiesiogiai liečia ES. Čekija pareiškė, kad Rytų partnerystė yra prioritetinė jos prezidentavimo ES kryptis. Šią nuostatą ji pakartojo dar kartą balandžio mėnesį, prasidėjus porinkiminiams neramumams ES kaimynėje Moldovoje.

ES užmojai erzina Kremliaus politikus, kurie bijo, jog Rusija praras karinę, politinę ir ekonominę įtaką regione. Rusija labai nenorėtų, kad prie jos sienų ES sukurtų kažką panašaus į „sanitarinį kordoną“. Beje, tai labai primena SSRS iki Antrojo pasaulinio karo vykdytą politiką.

Maskva savo poziciją Rytų partnerystės klausimu aiškiai pateikė gegužės mėnesį vykusiame ES ir Rusijos vadovų susitikime Chabarovske. Nekilo jokių abejonių, kad Rusija tikrai laiko buvusias sovietines respublikas savo vasalais ir nenori jose jokių „svetimų“ įtakų. Susitikime dalyvavęs Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas sakė, jog ES darė viską, kad įtikintų Maskvą, jog Rytų partneryste siekiama pozityvių tikslų, jog sumanymas nėra nukreiptas prieš Rusiją. Tačiau įtikinti Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo nepavyko.

Jis labai aiškiai išreiškė savo nepasitenkinimą naująja ES iniciatyva. D. Medvedevas sakė niekaip nesuprantantis, kam ES tokia iniciatyva iš viso reikalinga, ir nuogąstaudamas reiškė įsitikinimą, kad ji nukreipta prieš Rusiją:„Atvirai kalbant, mane stebina tai, jog kai kurios [ES] valstybės tikisi nukreipti šią partnerystę prieš Rusiją“. Ne paslaptis, jog D. Medvedevas, kalbėdamas apie kai „kurias valstybes“, turėjo galvoje naująsias Sąjungos nares, kurios ne taip seniai dar buvo arba okupuotos Sovietų Sąjungos, arba jos satelitės.

„Blogosios“ – tai Baltijos šalys bei Rytų Europos valstybės, labiausiai jaučiančios Rusijos grėsmę ir labiausiai priklausomos nuo Rusijos energijos šaltinių tiekimų.

Chabarovsko susitikime D. Medvedevas pasiūlė ES kitą kelią – „naujos saugumo architektūros“ kūrimą. Ši „architektūra“ turėtų pakeisti NATO ir kitas „pasenusias“ struktūras. Tada esą nebebūtų reikalingos ir jokios partnerystės iniciatyvos. Be abejonės, nei ES, nei NATO šio siūlymo rimtai nesvarsto. Tikrai nemanau, jog jį rimtai vertina ir pati Rusija.

Kol kas Rytų partnerystės likimas neaiškus.

Reikia tikėtis, kad klausimas nedings iš Europos Sąjungos darbotvarkės, juolab kad dabar joje pirmininkauja šią iniciatyvą remianti Švedija. Tačiau realus jos įgyvendinimas priklauso nuo to, kiek ES skirs projektui pinigų bei energijos.

Šiuo metu, esant ekonominei krizei, vargu ar tam atsiras daug lėšų, bet jeigu Rytų partnerystės iniciatyva žlugs, Europos Sąjungai gali tekti už tai labai brangiai mokėti ateityje. Galimybių partnerystei šiuo metu, Rusijai esant palyginti silpnai, tikrai yra, bet neaišku, kiek ilgai jos išliks.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (33)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras