Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Saugumas ir grėsmės
 
  Penktoji karta: „Suchoj“ prieš „Grobuonį“ (32)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2009 07 20

Šiuolaikinio karo specifika yra tokia, kad, žiūrint iš puolančiosios pusės, vieną svarbiausių vaidmenų jame vaidina aviacija. Karinę aviaciją sąlyginai galima suskirstyti į kelias grupes: naikintuvų, bombonešių, fronto, tolimojo veikimo, transporto ir t. t. Šiuo metu siekiama pagaminti naikintuvą, kuris kuo efektyviausiai sujungtų naikintuvų, bombonešių ir atakos lėktuvų (tokių kaip „A-10 Thunderbolt“ ar Su-25) funkcijas. Susidoroti su šia užduotimi kol kas geriausiai pavyko amerikiečiams: jie sukūrė „F-22A Raptor“ („Grobuonį“), vadinamą penktosios kartos orlaiviu. Pagrindinė JAV konkurentė šioje srityje Rusija šiandien turi tik tokius naikintuvus kaip Su-27 ir Su-35 (pastarųjų pagaminta tik keli vienetai, jie ligi šiol yra bandomi, ir ne visada sėkmingai), kuriuos geriausiu atveju galima įvertinti kaip 4+ ar 4++  kartos (teigiama, kad Su-35 iki penktosios kartos lygio liko tik vienas žingsnis). Tuo pat metu sklinda gandai (tik gandai), kad greitai pasauliui turėtų būti pademonstruotas naujas rusiškas penktosios kartos naikintuvas, turintis kodinį pavadinimą PFAAK (perspektyvinis fronto aviacijos aviacinis kompleksas –перспективный авиационный комплекс фронтовой авиации, ПАК ФА), arba „Suchoj T-50“.

Turbūt geriausiai šio projekto vykdymo situaciją apibūdino vieno interneto forumo lankytojas: „Niekas dar akyse nėra matęs to PFAAK. Apskritai paskaičiau naujienas nuo 2004 m.: kiekvienais metais Karinių oro pajėgų vadas Michailovas [šiuo metu vadas yra Aleksandras Zelinas, kurį irgi greitai gali atleisti] ir Pogosianas [kompanijos „Suchoj“ generalinis direktorius] maitina šalį pažadais, kad PFAAK rytoj pakils į orą. Nenustebsiu, jeigu 2009 m. jie įžūliu snukiu vėl pasakys, kad skrydis įvyks 2010 metais. Ir taip kasmet, iki pensijos.“ Prie to telieka pridurti, kad dėl ekonominės krizės PFAAK projekto finansavimas, kaip pranešė kai kurie informacijos šaltiniai, buvo ženkliai apkarpytas, o tai stipriai mažina tikimybę, kad pasaulis pamatys PFAAK dar šiais metais. Pagaliau, ribotas Rusijos galimybes savarankiškai pagaminti penktosios kartos naikintuvą rodo jos siūlymai Indijai ir Brazilijai bendradarbiauti šioje srityje.

Tačiau įdomu bent jau teoriškai palyginti realias F-22A ir galimas PFAAK charakteristikas. Būtina pažymėti, kad skirtingi šaltiniai pateikia skirtingus duomenis. Šio straipsnio autorius „Grobuonio“ atveju siūlo remtis <http://en.wikipedia.org/wiki/F-22_Raptor> medžiaga (paruošta remiantis rimtais šaltiniais), o T-50 atveju – <http://warfare.ru/?catid=255&linkid=2280> duomenimis (žinomas karinės tematikos tinklapis).

Straipsnyje nėra tikslo labai detaliai lyginti šiuos naikintuvus – svarbus yra pats faktas. Palyginus svarbiausias mašinų charakteristikas, tokias kaip naikintuvo masė (su ginkluote ir be jos), skrydžio nuotolis (su prikabinamais bakais ir be jų), greitis (kreiserinis ir su forsažu / supercruise speed / крейсерская скорость), variklių traukos galią ir jų valdymo galimybes, radarų kokybę (kokiame nuotolyje gali aptikti taikinį), ginkluotę (turimą ir prikabinamą) bei matomumą (pastebimumą), akivaizdu, kad geriausiu atveju T-50 bus ne prastesnis už F-22A, išskyrus du dalykus. Pirma, šiandien numatoma jo kaina (70–80 mln. dolerių) yra daugiau kaip dukart mažesnė už F-22A kainą (140–200 mln. dolerių), tačiau jo bandymai vis dar tęsiasi ir kaina gali išaugti (įvertinant ir nuolatinį komplektuojamųjų dalių brangimą). Antra, PFAAK, jeigu iš viso pasirodys, valdomos traukos variklius turės ir horizontalioje, ir vertikalioje plokštumose (kaip Su-27), o F-22A juos turi tik vertikalioje plokštumoje. Tai suteikia pranašumą artimame mūšyje ir leidžia „apgauti“ priešininko paleistas raketas. Tačiau artimasis naikintuvų mūšis šiuolaikiniame kare – gana retas dalykas (veikiama pagal principą „pastebėk, iššauk ir pamiršk“), todėl visapusiškas traukos valdymas, nors ir yra svarbus kovoje su raketomis, kompleksiškai (turint omenyje visas naikintuvo charakteristikas) esminio pranašumo nesuteikia. F-22A iki tam tikro laiko turėjo galingesnį ir tikslesnį už rusiškų naikintuvų analogus radarą, tačiau rusai paskutiniu metu pasitempė ir sukūrė radarą „Irbis-E“ (Ирбис-Э), kuris praktiškai nenusileidžia amerikiečių. Taip pat greičiausiai T-50 elektroninė įranga bus geresnė negu ankstesnių rusiškų naikintuvų, bet vis dėlto nusileis savo kokybe F-22A elektroniniam „įdarui“. Kita vertus, Rusijos karinė aviacija niekada neturėjo pažangios elektronikos, bet kompensuodavo tai kitais pranašumais, pirmiausia aerodinamika.

Tęsiant kalbą apie penktosios kartos naikintuvus reikia pasakyti, kad ir F-22A, ir kuriamas T-50 yra sunkieji naikintuvai. Tuo pat metu Amerikoje (projekte dalyvauja ir kitos šalys) yra baigiami lengvojo atakos naikintuvo F-35 konstravimo darbai. Jis bus trijų modifikacijų, viena iš jų turės vertikalaus kilimo variklius (žr. <http://en.wikipedia.org/wiki/F-35_Lightning_II>). Šis aspektas yra reikšmingas, nes sutaupo vietos lėktuvnešio denyje, nors neigiamai atsiliepia kitoms naikintuvo charakteristikoms, mat konstruktoriams sunku suderinti vertikalų kilimą su kitomis naikintuvo savybėmis. Savo ruožtu rusai jau sukūrė naikintuvą MiG-35 (žr. <http://www.paralay.com/mig35.html>). Jį galima vertinti kaip 4++ lengvąjį naikintuvą, arba „vieną žingsnį iki penktosios kartos“ (panašiai kaip Su-35). Dar kalbama apie lengvąjį fronto naikintuvą LFN (лёгкий фронтовой истребитель – ЛФИ), kuris turėtų tapti visaverčiu lengvuoju penktosios kartos naikintuvu, bet turint omenyje, kad Rusijoje šiuo metu juntamas lėšų trūkumas (taip pat ir karinėje srityje), kad MiG-35 faktiškai prilygsta F-35, kuris, be visa ko, dar nėra užbaigtas, ir kad didesnis dėmesys Rusijoje skiriamas sunkiojo penktosios kartos naikintuvo kūrimui, galima manyti, kad LFN pristatymo dar tikrai reikės palaukti.

Apibendrinant galima konstatuoti, kad Rusijos naikintuvų aviacija (didesnė jos dalis – daugiau kaip 50 proc. – yra pasenusi, reikalinga modernizacijos ar iš viso neskraido) ir aviacijos pramonė yra sunkioje padėtyje. Buvo metas, kai Su-27 ir MiG-29 iš dalies sugebėjo pranokti F-15, F-16 ir F-18, o šiandien Rusija karinės aviacijos technologijų srityje jau yra priversta vytis Ameriką ir kol kas nėra ženklų, kad greitai išsipildytų V. Putino kartą išsakytas pageidavimas: „Mūsų prekės turi būti ne daugmaž tokio pat lygio kaip užsienietiškos, o geresnės.“ Žinoma, negalima teigti, kad rusai visiškai netobulėja ir galutinai pralaimėjo mūšį dėl kovinio dominavimo ore, tačiau būtina įsisąmoninti vieną paprastą faktą: „F-22A Raptor“ jau yra rikiuotėje, jų skaičius kariuomenėje siekia 140 (ir bus užpirkta dar), o MiG-35 ir Su-35 (ką jau kalbėti apie T-50, kurio dar akyse niekas nėra regėjęs) yra tik vienas kitas. Ką čia bepridursi.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 32)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (33)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras