Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  G-8 žlunga (5)

2009 07 21

Susitikimas Akviloje parodė, koks nereikšmingas tapo Didysis aštuonetas, kai kylančios ekonomikos reikalauja vis svaresnio žodžio prie derybų stalo. Tačiau koncentracija į bendrą išgyvenimą reiškia, kad tokios Vakarų vertybės kaip žmogaus teisės ir demokratija mažai ką bereiškia, o žmogaus teisės prarado ir savo universalią vertę. Toks, trumpai tariant, vienas iš G-8 susitikimo Italijos mieste Akviloje praėjusią savaitę rezultatų. Tai buvo tarsi laidotuvių ceremonija – G-8 yra mirusi, bent jau kaip visuotinis lyderystės forumas. Jis buvo paverstas tik beverčių valstybių ir vyriausybių vadovų pokalbių vieta. Svarbiausi sprendimai priimami kitur, pavyzdžiui, G-20. Taip yra ir teisingiau, nes tai reiškia, kad besiplėtojančios pasaulio šalys taip pat yra reprezentuojamos, tačiau vis tiek liūdna. Juk G-8 atstovauja Vakarų vertybėms. Jungtinės Valstijos, Kanada, Vokietija, Prancūzija, D. Britanija, Italija ir Japonija pasisako už demokratiją. Rusija iš esmės prisideda. Nepaisant visų silpnybių tai – geras klubas.

G-20 nepriims daugiau Europos šalių. Susitikime Vašingtone Indijos ministras pirmininkas Manmohanas Singhas šiurkščiai paklausė, ką prie stalo veikia Ispanija. Taigi jos kitame G-20 susitikime Pitsburge nebebus. Vietoj jos dalyvaus Indonezija ir Turkija. Tai nėra nepriekaištingos demokratijos valstybės, jos turi tik didelį gyventojų skaičių. Ir ateityje svarbiausia bus skaičiai, o ne vertybės. Arba, kaip teigė Vokietijos kanclerės Angelos Merkel patarėjas Akviloje, „nauja vertybė vadinasi bendras išlikimas“. Pagrindinės susitikimo temos buvo klimatas, vanduo ir maistas.

Žemėje daugiau žmonių negu ji gali paremti, todėl pasaulio politika atsigręžia į žmones. Į juos nebežiūrima kaip į nusipelniusius išsilavinimo, laisvės, demokratijos ir žmogaus teisių. Jie yra tie, kurie sunaudoja per daug vandens ir išleidžia į atmosferą per daug anglies dioksido. Taigi yra įvedamų ribų, o ne išlaisvinimo klausimas. Vakarai žiūri į kinus ne kaip į priespaudos aukas, bet kaip į atsakingus už klimato problemas. Kalbant apie bendrą išlikimą, kinai yra reikalingi ir tai suteikia Pekino vyriausybei daug galios. Efektyvus susitarimas dėl klimato yra neįmanomas be jų paramos, o pasaulinė finansų krizė negali būti įveikta be jų pagalbos.

Pagal 2009 m. liepos 13 d. „Spiegel Online International“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 5)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras