Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Energetika
 
  Naftos, dujų ir traukinių karas

Darius Varanavičius, politologas, žurnalo „Valstybė“ redaktorius
2006 08 24

Rusijai ir toliau „sėkmingai“ tęsiant naftotiekio „Družba“ remontą, Lietuva pagaliau taip pat nutarė imtis šiokių tokių atsakomųjų priemonių, aiškiai suvokiant, jog naftos tiekėjų garsinama avarija, trukdanti tiekti žaliavą į Mažeikius, tėra dar viena Rusijos energetinės ekspansijos į Europą apraiška.

Galima pastebėti, jog įvairių trukdžių didžiausios Lietuvos įmonės darbe būdavo ir anksčiau. Beje, visi jie taip pat buvo susiję su naftos tiekimu, kuris imdavo strigti aiškėjant, jog „Mažeikių naftos“ akcijos atiteks ne kuriai nors valstybinei Rusijos įmonei. Tačiau dabartinė situacija pagal savo įtampą ir atvirai demonstruojamą konfrontaciją, ko gero, yra viena sudėtingiausių visoje ne tik „Mažeikių naftos“ nesėkmių, bet ir dvišalių Lietuvos bei Rusijos santykių istorijoje. Be abejo, nesutapimas yra ir tai, kad būtent šiemet mūsų naftos perdirbimo įmonė ir vėl pakeis šeimininką, kuris vėl bus ne rusas.

Tačiau priešingai nei visais ankstesniais atvejais, Lietuvos politikai pagaliau surado arba tiesiog ryžosi pasinaudoti ir Rusijos silpnosiomis pusėmis, kurios, be abejo, pirmiausia susijusios su didžiosios šios šalies teritorijos santykiu su Kaliningrado sritimi. Atsižvelgiant į „Lietuvos geležinkelių“ ryžtą remontuoti kelio, kuriuo į minėtą sritį gabenamos karinės reikmės, atkarpą, galima drąsiai pasakyti, jog visą laiką deklaruodama save tranzito šalimi, Lietuva pirma kartą siekia išnaudoti šio statuso teikiamus privalumus.

Tiesa, po to, kai vietinės naujienų agentūros išplatino informaciją apie neoficialų Užsienio reikalų ministerijos sekretoriaus Albino Januškos susitikimą su Rusijos ambasados laikinuoju reikalų patikėtiniu Dmitrijumi Cvetkovu, aukščiausi Lietuvos pareigūnai ėmė neigti prielaidas, jog ketinimai remontuoti geležinkelį turi politinę potekstę. Prezidentas Valdas Adamkus, pasakęs, jog „jeigu reikės geležinkelį remontuoti, remontuosime“, visą atsakomybę perkėlė techninei „Lietuvos geležinkelių“ kompetencijai, o premjeras Gediminas Kirkilas, kartu su susisiekimo ministru Algirdu Butkevičiumi, teigė, kad „čia – normalus dalykas, geležinkeliai taip pat yra technika. Genda, visko atsitinka“.

Vis dėlto vienas nedidelis niuansas pakankamai aiškiai išduoda, jog anaiptol ne techninę, o politinę tokio remonto pusę norėjo pabrėžti Lietuva. Spaudoje pasirodžiusioje informacijoje apie minėtą A. Januškos bei D. Cvetkovo susitikimą buvo aiškiai pabrėžta, jog pastarasis neturėjo oficialaus statuso. Tačiau, nepaisant šio neoficialumo bei jam būdingo informacijos konfidencialumo, visos naujienų tarnybos disponavo bei paskelbė informacija, jog „Lietuva įspėjo Rusiją, kad užsitęsus naftotiekio „remontui", dėl kurio yra nutrauktas žaliavos tiekimas „Mažeikių naftai“, gali būti pradėtas per Lietuvą einančio geležinkelio remontas ir apribotos Kaliningrado karinio tranzito apimtys“ (BNS, Delfi). Ir nors G. Kirkilas iškart po to pažymėjo, jog jokio oficialaus pareiškimo šiuo klausimu Lietuvos Užsienio reikalų ministerija neturi, susidarė aiškus įspūdis, kad užuominas apie politinius Lietuvos ketinimus buvo leista paviešinti.

Tačiau viešųjų ryšių niuansai anaiptol nėra pagrindinis šios sudėtingos situacijos aspektas. Galima tik prisiminti, jog jau nuo praėjusių Kalėdų Rusija vieną po kitos rengia savotiškas energetinių konfliktų akcijas, taip aiškiai afišuodama agresyvias geostrategines ambicijas net tik Vidurio ir Rytų Europos (VRE) regione, bet ir tiesdama savo rankas toliau į Vakarus. Pirmoji šiame sąraše buvo Ukraina, kuriai dujų tiekimo peripetijas pajuto Europos Sąjungos (ES) šalys Austrija bei Vengrija. Vėliau sprogo dujotiekiai, tiekiantys gamtines dujas Gruzijai, o Baltarusijos prezidentui, po eilinės „rinkiminės“ pergalės, buvo aiškiai pasakyta, kuo remiasi jo šalies ekonominė gerovė. Tiesa, visai nesenai Ukrainai pavyko susitarti dėl palyginti mažos dujų kainos, tačiau tai įvyko tik tuomet, kai į šios šalies premjero krėslą atsisėdo Maskvai atvirai simpatizuojantis Viktoras Janukovičius, kurį, prasidedant Kijevo oranžinei revoliucijai, Vladimiras Putinas jau sveikino kaip prezidentą. Tuo tarpu Gruzija, nenusileidžianti daugiaplaniam Rusijos spaudimui, ir toliau susiduria ne tik su energetinėmis, bet ir su Rusijos remiamomis separatistinėmis problemomis Abchazijoje.

Žinia apie tai, kad neva remontuojamu „Družba“ naftotiekiu nafta sėkmingai pasiekia Baltarusiją, tačiau Lietuvai „neužtenka spaudimo“, aiškiai įrodo, jog šiuo metu būtent mūsų šalies energetinis sektorius atsidūrė Rusijos taikiklyje. Ko gero, vien jau dėl to, kad Mažeikių laikymas be pigesnės rusiškos naftos yra vienas iš efektyviausių būdų koreguoti mūsų šalies ekonomikos svyravimus, siekti kainų kilimo, kuris, nepaisant tikrųjų jo priežasčių, pirmiausiai smogia vietinės valdžios legitimumui. Tuomet jau užsidega žalia šviesa įvairaus plauko „gelbėtojų“ partijoms, kurių kūrėjai, nepavykus politinio verslo projektams, prieglobstį randa toje pačioje Rusijoje.

Tiesa, šalia rusiškos naftos yra ir „Gazprom“, kuris vėl paskelbė apie ketinimus nuo sekančių metų pradžios didinti dujų kainas Baltijos valstybėms. Tuo tarpu Lietuvai savo interesus belieka ginti remontuojant geležinkelius.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (33)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras