Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Mokantys už dujotiekius diktuoja madas

2009 07 23

„Nabukas“ ir kiti nauji dujotiekiai gali pagerinti Europos energetinį saugumą, bet rinkos liberalizacija taip pat daug reiškia. Tragedija ir farsas pernelyg dažnai tapdavo Europos pastangų pagerinti energetinį saugumą ženklais. Priklausomybė nuo Rusijos, kuri tiekia trečdalį dujų per Kremliaus kontroliuojamus Rytų ir Vakarų dujotiekius, nenumaldomai didėja ir kelia nerimą. Rusija dėl rietenų dėl menkniekių su Ukraina buvo pakartotinai nutraukusi tiekimą. Rusai išnaudoja energetiką, kad suskaldytų ir galėtų valdyti savo Vakarų kaimynus. Didelės Vokietijos ir Austrijos energetikos bendrovės siekia draugiškų santykių su Rusijos valstybės kontroliuojamu dujų gigantu „Gazpromu“. Persidengimas tarp politikos ir pelno buvo įkūnytas buvusio Vokietijos kanclerio Gerhardo Šrioderio. Nuo 2005 metų jis atstovauja projektui „Nord Stream“ („Šiaurės srautui“), dujotiekiui, suplanuotam Baltijos jūroje. Kartu su „South Stream“ („Pietų srautu“), giminingu projektu Juodojoje jūroje, „Nord Stream“ leistų Rusijai aplenkti neramias tranzito šalis, o svarbiausia – Ukrainą. Vakarų Europos pirkėjai galėtų turėti naudos, tačiau tokie planai įspėja Rytų valstybes dėl grėsmės iš Rusijos.

Visgi dabar šis niūrus paveikslas šviesėja. Iš pradžių Europa diversifikuoja savo dujų šaltinius: sąnaudos ir nepatikimumas privertė „Gazpromą“ prarasti trečdalį Europos rinkos Norvegijos, Kataro ir Trinidado naudai. Be to, Europos Sąjungos pastangos pažaboti Rusijos tranzito monopolį įgauna pagreitį. „Nabuko“ dujotiekis turėtų sujungti Europą su dujų turtinga Centrine Azija per Balkanus, Turkiją ir Kaukazą. Jis buvo paremtas pagrindinių tranzito šalių: Austrijos, Vengrijos, Rumunijos, Bulgarijos ir Turkijos, taip pat – Vokietijos. Kaip „Nabuko“ konsultantas buvo pasamdytas buvęs Vokietijos užsienio reikalų ministras Joška Fišeris. „Nabukas“ galėtų tiekti 30 milijardų kubinių metrų dujų per metus, bet tai yra tik penktadalis to, ką Rusija eksportuoja į Europą, ir jis nebus baigtas mažiausiai iki 2015 metų. Be to, lieka neaiškūs dujų šaltiniai. Azerbaidžanas turi jų pakankamai tik pradinėms projekto pakopoms, Iranas galėtų būti tiekėjas, tačiau klausimas dėl jo yra politinis. Taigi energetikos liberalizavimas būtų tiesesnis kelias į energetinį saugumą, negu iš pažiūros patrauklūs dujotiekiai.

Pagal 2009 m. liepos 16 d. „The Economist“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras