Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Energetika
 
  Prieštaravimai dėl „Nord Stream“ tiesimo grimzta į dugną (24)

Jurgita Laurinėnaitė
2009 07 27

Kas yra bendro tarp Rusijos ir Vokietijos susitarimu tiesiamo dujotiekio „Nord Stream“ ir Lietuvos įspėjimų dėl šio dujotiekio keliamos grėsmės Baltijos jūrai, jos regiono gamtai bei gyventojams? Tik tiek: parengiamieji darbai pradiniuose dujotiekio taškuose jau įgauna pagreitį – vamzdynai artėja prie jūros krantų, kur bus nuleisti į dugną, į jį grimzta ir Lietuvos perspėjimai dėl galimos projekto ekologinės žalos bei pasiūlymai tiesti „Nord Stream“ ne Baltijos dugnu, o sausuma, t. y. neaplenkiant Baltijos šalių ir Lenkijos.

Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija dujotiekio tiesimo klausimu teturi teisę pareikšti savo nuomonę, tačiau į ją atsižvelgti projekto rengėjams nebūtina, nes „Nord Stream“ nekerta šių šalių teritorinių vandenų. Pritarimas turi būti gautas tik iš penkių valstybių – Vokietijos, Danijos, Švedijos, Suomijos ir Rusijos. Kiekvieną atsirandančią problemą stengiamasi apeiti. Štai pirminis dujotiekio trasos variantas turėjo eiti ir per Estijos vandenis, tačiau estams atsisakius įsileisti „Nord Stream“ sprendimas buvo pakeistas, o Estija – išbraukta iš projekto dalyvių sąrašo. Panaši situacija susiklostė ir Švedijoje: šalia jai priklausančios Gotlando salos turėjo būti pastatyta platforma, tačiau švedai paprieštaravo. Galiausiai minties statyti platformą iš viso buvo atsisakyta – kad nekiltų grėsmės viso projekto ateičiai.

Suomiams pasisakyti prieš „Nord Stream“ taip pat sunku. 100 proc. šaliai reikalingų dujų ir 70 proc. naftos Suomija gauna iš Rusijos. 2008 metais Rusija buvo pagrindinė Suomijos prekybos partnerė. Birželį į šią Skandinavijos valstybę buvo atvykęs ir Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas. Jo vizito tikslas buvo aptarti energetikos bei dvišalės prekybos klausimus, kitaip tariant, įtikinti suomius, kad priešintis „Nord Stream“ būtų ne itin protingas Suomijos žingsnis.

Po birželio pabaigoje pasirašytos sutarties su Kataru šiek tiek labiau nurimę atrodo ir lenkai. Dujų tiekimas prasidės 2014 metais. Kataro dujų kompanija įsipareigojo kasmet laivais pergabenti į vieną iš Lenkijos uostų po 10 milijonų tonų suskystintų dujų. Sutartis pasirašyta dvidešimčiai metų ir galios iki 2034-ųjų. Atrodo, tarsi lenkai būtų išgirdę „Gazprom“ vicepirmininko Aleksandro Medvedevo perspėjimą, kad dabar pasaulyje tėra likusios trys šalys, galinčios užtikrinti dujų tiekimą ilgam laikotarpiui. Tai Rusija, Iranas ir jau minėtasis Kataras. Kitų patikimų tiekėjų nėra, todėl Europa nelabai turi iš ko rinktis – ji priversta derėtis su kuria nors iš šių trijų valstybių.

Atrodo, kad greitai dėl dujų gali tekti derėtis ir su Vokietija, kuri po „Nord Stream“ nutiesimo pretenduoja tapti stambiu, gal net pagrindiniu gamtinių dujų rinkos centru Europoje. To priežastis – su „Nord Stream“ turėsiantys susijungti vokiečių dujotiekiai OPAL ir NEL. Pirmasis eis nuo Baltijos jūros pakrantės iki Vokietijos sienos su Čekija, antrasis sujungs „Nord Stream“ su Vakarų Vokietija. Abu dujotiekiai suteiks galimybę rusiškas dujas per Vokietiją transportuoti toliau į kitas Europos šalis. Ir nereikės naudotis, o tai ne mažiau svarbu, „nepatikimų“ tranzito šalių paslaugomis. „Saugiausia tranzito šalis – Baltijos jūra“, –yra pareiškęs bendros Vokietijos ir Rusijos dujų kompanijos „Wingas“ vadovas Raineris Seele.

Apie kitokį saugumą – ekologinį – „Nord Stream“ statytojai tikriausiai nenorėtų girdėti nė žodžio. „Wingas“ ir „Gazprom“ jau yra sutarę dėl pirmųjų dujų siuntų „Nord Stream“ dujotiekiu. Dujų transportavimas turi prasidėti ne vėliau kaip 2011 metų pabaigoje, nes tokios dujų kompanijos kaip „E.ON“ ar „Gaz de France“ jau turi įsipareigojimų savo būsimiems klientams, perkantiems dujas. Sulaužius duotus pažadus, tiekėjams grėstų baudos.

Rusijos vadovybės politiką kritikuojančio žurnalisto Grigorijaus Pasko filme apie „Nord Stream“ keliamus pavojus skamba frazė: „Jūs [„Gazprom“] visada turite visus popierius, kuriuose visada parašyta, kad viskas gerai.“ Leistis į kompromisus su projekte nedalyvaujančiomis, bet jo įtakos zonoje atsidūrusiomis šalimis ir joms nuolaidžiauti – per didelė prabanga tiems, kas skaičiuoja jau investuotus pinigus bei laiką. Lietuvos aplinkos ministerija savo poziciją dėl „Nord Stream“ poveikio aplinkai išsiuntė visoms 9 Baltijos regiono šalims, tačiau greičiausiai perspėjimai tiesiog nugrims į dugną kartu su pradedamo tiesti dujotiekio vamzdžiais. Nepadės nei tai, kad Lietuva nuo liepos 1 dienos pirmininkauja Baltijos jūros valstybių tarybai, nei tai, kad Europos Sąjungai tą pačią dieną ėmė vadovauti Švedija, kuri, beje, paskelbė, kad itin daug dėmesio ketina skirti klimato kaitos problemoms spręsti. Keista, kad savus krantus skalaujančios jūros ekologinėms problemoms švedai mažiau dėmesingi.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 24)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (94)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras